Visi žinome, kad įprasti metai Žemėje trunka 365 dienas, o keliamieji – 366. Tačiau taip buvo ne visada – per savo istoriją Žemė patyrė daug pokyčių tiek dienos, tiek metų trukmėje. Dažnai internete galima sutikti teiginį, kad kadaise metai Žemėje truko 420 dienų – ir tai iš dalies tiesa.
Tai nereiškia, kad Žemės orbita buvo ilgesnė – tiesiog dienos buvo trumpesnės, todėl per vieną pilną apsisukimą aplink Saulę jų galėjo būti daugiau. Apie tai rašoma portale IFLScience, kuris nagrinėja mokslo naujienas.
Kodėl dienos ilgėja
Žemės sukimasis palaipsniui lėtėja (nors pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jis vėl šiek tiek paspartėja). Tai reiškia, kad dienos ilgėja, todėl anksčiau jų per metus buvo daugiau.
Pavyzdžiui, dinozaurų eros pabaigoje metuose buvo apie 372 d. O kai Žemė tik formavosi, ji galėjo suktis pakankamai greitai, kad metuose būtų bent 500 dienų, galbūt ir daugiau. Pokyčiai nebuvo staigūs – nebuvo taip, kad vienais metais būtų 450 dienų, o kitais – jau 400.
Ką bendro turi Mėnulis?
Skirtingai nei kitose Saulės sistemos planetose, Žemės sukimasis smarkiai sulėtėjo. Manoma, kad tai daugiausiai lėmė Mėnulis. Nors jis nėra didžiausias palydovas Saulės sistemoje, jis labai didelis Žemės atžvilgiu, todėl turi milžinišką poveikį mūsų planetai – įskaitant jos sukimąsi.
Žemės ir Mėnulio sistema turi pastovų judesio kiekį (impulsą). Mėnulis po truputį tolsta nuo Žemės – jo greitis mažėja, bet orbita didėja. Taigi, jo sukamasis energijos kiekis išauga. Ši papildoma energija neatsiranda iš niekur – ji paimama iš Žemės sukimosi, kuris dėl to lėtėja.
Kiek dienų „prarado“ metai Žemėje?
Kadangi Mėnulis yra šalia Žemės nuo pat planetos susiformavimo, jis visą laiką lėtino jos sukimąsi. Tačiau tiksliai pasakyti, kiek dienų buvo vienu ar kitu laikotarpiu, sunku – apie bent pusę Žemės egzistavimo laikotarpio galime tik spėlioti.
Pavyzdžiui, vieni mokslininkai apskaičiavo, kad prieš 1,4 mlrd. metų diena truko apie 18 valandų, o tai reiškia 490 dienų per metus. Tačiau tai paremta prielaida, kad dienų ilgėjimo procesas buvo gana tolygus.
Naujesnis tyrimas tą paneigia. Jame teigiama, kad tarp 2 ir 1 mlrd. metų Žemės sukimasis beveik nesikeitė – saulės poveikis per atmosferą jį net šiek tiek spartino, priešingai nei Mėnulis. Jei tai tiesa, tuomet tuo laikotarpiu metuose buvo apie 460 dienų.
Koralai padėjo suskaičiuoti senovės dienas
Kitiems mokslininkams padėjo koralai – jų augimas, kaip ir medžių rievės, priklauso nuo sezonų. Sezoniniai spalvų pokyčiai leidžia suskaičiuoti augimo ciklus.
1963 m. Kornelio universiteto profesorius John Wells publikavo straipsnį apie vidurio Devono periodo (apie 380 mln. metų atgal) suakmenėjusius koralus. Jis teigė, kad tuo metu metuose buvo apie 400 dienų, su kelių dienų paklaida.
Vėlesni tyrėjai patvirtino, kad nuo 444 iki 419 mln. metų buvo 400–420 dienų per metus. Būtent viršutinė riba – 420 dienų – dažnai minima internete.
Kiti tyrėjai nesutinka
Tačiau ne visi su tuo sutinka. 2000 m. daktaras George Williams iš Adelaidės universiteto ištyrė senesnius koralų pavyzdžius ir teigė, kad prieš 620 mln. metų metuose buvo 400 dienų, o tai prieštarauja 420 dienų teiginiui vėlesniame laikotarpyje.
Be to, taikydamas kelis metodus, jis gavo 466 ir 514 dienų vertes laikotarpiui prieš 2,45 mlrd. metų. Tačiau, kaip pažymi mokslininkai, dėl skirtingų metodų ir išvadų ne visi sutaria su jo rezultatais.
