Rugsėjo 7–8 d. naktį pasaulį suvienys unikalus astronominis reiškinys – ilgiausias metų visiškas Mėnulio užtemimas, dar vadinamas „kruvinuoju Mėnuliu“. Šį reginį, jei leis giedras dangus, galės stebėti daugiau nei 7 milijardai žmonių – tai taps didžiausiu tokio tipo įvykiu istorijoje.
Užtemimas bus matomas beveik visoje Azijoje, didžiojoje Europos dalyje, Afrikoje, Australijoje bei rytinėje Brazilijos pakrantėje. Mokslininkų skaičiavimais, visišką fazę galės išvysti apie 60 % žmonijos, o dalinę – net iki 87 %.
Pati visiško užtemimo fazė truks daugiau nei 80 minučių, o visas procesas – nuo pirmosios dalinės fazės pradžios iki pabaigos – tęsis 3 val. 29 min. 24 sek.
„Kruvinojo Mėnulio“ efektas susidaro, kai Saulės šviesa, prasiskverbdama pro Žemės atmosferą, išsisklaido, o raudonos spalvos spektras nudažo Mėnulio diską sodriu rausvai oranžiniu atspalviu.
Įdomu: istorijoje užfiksuota, kad „kruvinasis Mėnulis“ neretai sutapdavo su svarbiais įvykiais žmonijos gyvenime – nuo senovės civilizacijų religinių apeigų iki didžiųjų geografinių atradimų laikų. Senovės inkai tikėjo, kad raudonas Mėnulis yra ženklas, jog į jį puola jaguaras, o europiečiai viduramžiais tai laikė pranašystės ženklu. Šiandien mokslas aiškiai paaiškina šį reiškinį, bet jis vis dar kelia stiprias emocijas ir susižavėjimą.
Lietuvoje Mėnulis patekės jau prasidėjus užtemimui, todėl pamatysime tik maksimalią fazę ir tolimesnį reginio etapą. Žemės šešėlis Mėnulį pradės dengti apie 19:00 val. Lietuvos laiku, bet tuo metu dar gali būti šviesu. Įspūdingiausia dalis – maksimali fazė – numatoma tarp 20:00 ir 20:30 val., kai Mėnulis nusidažys ryškia raudona spalva.
Patarimas stebėtojams: rinkitės vietą su atviru vaizdu į rytų horizontą, nes Mėnulis patekės žemai ir jį gali užstoti pastatai ar medžiai.
