Kiekvienus 300–500 milijonų metų dauguma žemynų susijungia į vieną superžemyną — milžinišką sausumos masyvą, sudarytą iš kelių tektoninių plokščių.
Jei pažiūrėsite į gaublį iš Ramiojo vandenyno pusės, pamatysite beveik vien tik vandenį. Tačiau pasukus jį taip, kad matytųsi Afrika, Europa ir Azija, paviršius atrodo tarsi sausumos „sankaupa“. Portalas IFLScience paaiškino, kodėl mūsų planetos žemynai atrodo susigrūdę vienoje pusėje.
Viskas prasidėjo nuo Pangėjos
Mokslininkai sako, kad visa tai galima „nurašyti“ superžemynų ciklui, kuris vyksta nuo pat Žemės susiformavimo.
Anksčiau egzistavęs superžemynas Pangėja, gyvavęs maždaug nuo 336 iki 175 milijonų metų prieš mūsų erą, pradėjo skilti, ir būtent šio proceso padariniai matomi iki šiol.
Atlantas vis dar plečiasi, stumdamas Amerikos žemynus tolyn nuo Europos ir Afrikos, tačiau žemynai vis tiek nesiskirsto tolygiai po visą planetos paviršių — ir, kaip teigia mokslininkai, greičiausiai niekada taip ir nepasiskirstys.
Kaip formuojasi superžemynai
Kas kelis šimtus milijonų metų žemynai pamažu susiduria ir susijungia į superžemyną, kuris užima bent 75 % visos sausumos ploto.
Dabartinis žemynų išsidėstymas to dar nepasiekia — Eurazija ir Afrika kartu sudaro apie 57 % planetos paviršiaus.
Anksčiau, be Pangėjos, egzistavo ir Gondvana, o dar seniau – mažiau žinomi superžemynai, kurių pavadinimus mena tik geologai.
Žemynų dreifo jėgos
IFLScience rašo:
„Žemynų dreifo jėgos nuolat judina tektonines plokštes Žemės paviršiuje. Per šimtus milijonų metų žemynai artėja vienas prie kito, susidaro superžemynas, o vėliau jis išsisklaido taip pat lengvai, kaip susiformavo.“
Prognozuojama, kad per kelis dešimtis milijonų metų dabartinė „žemynų krūva“ išsisklaidys: Eurazija pasislinks į rytus, o Amerika – į vakarus. Po to, tikėtina, prasidės naujas susijungimo etapas – formuosis būsimas superžemynas
Iki tol – Žemė liks „mėlynas rutulys“
Iki kito susijungimo etapo mūsų planeta ir toliau atrodys kaip didžiulis mėlynas kamuolys su keliais sausumos lopinėliais.
Kaip rašo IFLScience, užtenka pažvelgti iš orbitos virš pietinės Ramiojo vandenyno dalies, kad pamatytume — vandenynas toks didžiulis, jog net turi savo antipodus, vietas priešingoje Žemės pusėje.
Šaltinis: IFLScience.com
