Kinijos medikai pasiekė istorinį proveržį – pirmą kartą pasaulyje gyvam žmogui buvo persodintos genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys. Ši procedūra, vadinama pagalbine ksenotransplantacija, laikoma svarbiu žingsniu kepenų ligų gydymo istorijoje.
Pirmasis toks atvejis pasaulyje
Iki šiol panašios operacijos buvo atliekamos tik pacientams, kuriems buvo nustatyta smegenų mirtis. Šį kartą 71 metų vyrui, sergančiam galutine kepenų ligos stadija, buvo implantuotas pagalbinis organas, gautas iš genetiškai modifikuotos miniatiūrinės Diannan veislės kiaulės.
Pacientas po operacijos išgyveno 171 dieną, o tai įrodė, kad kiaulės kepenys gali ilgam laikui perimti žmogaus organizmui svarbias funkcijas.
Operacijos eiga ir mokslinė reikšmė
Operaciją atliko chirurgų komanda iš Anhui medicinos universiteto ligoninės Hefėjuje. Tyrimo vadovas Beicheng Sun pabrėžė, kad šis atvejis patvirtina – genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys geba atlikti žmogaus organizmui būtinas medžiagų apykaitos ir baltymų sintezės funkcijas.
Vis dėlto, pasak mokslininko, dar išlieka nemažai iššūkių – ypač susijusių su kraujo krešėjimo sutrikimais ir imuninėmis reakcijomis, kurios gali kelti pavojų paciento gyvybei.
Paciento būklė ir komplikacijos po operacijos
Pacientas sirgo B hepatito sukelta kepenų ciroze ir hepatoceliuline karcinoma, todėl jam nebuvo galima atlikti standartinės kepenų transplantacijos. Kaip alternatyva buvo pasirinktas pagalbinis kiaulės kepenų implantas, kuriam buvo atlikta net dešimt genetinių modifikacijų: pašalinti genai, sukeliantys imuninį atmetimą, ir įvesti žmogaus genai, skatinantys baltymų sintezę.
Pirmą mėnesį po operacijos kepenys veikė stabiliai – gamino tulžį ir kraujo krešėjimo faktorius, nebuvo nustatyta ūminės imuninės atmetimo reakcijos.
Tačiau 38-ąją dieną po transplantacijos pacientui išsivystė trombotinė mikroangiopatija, dėl kurios organas buvo pašalintas. Komplikacija buvo sėkmingai suvaldyta, tačiau paciento būklė išliko nestabili. Vyras patyrė kelis virškinamojo trakto kraujavimo epizodus ir mirė 171 dieną po operacijos.
Medicininis proveržis ir ateities perspektyvos
Šis atvejis laikomas reikšmingu pasiekimu ksenotransplantacijos srityje. Jis parodė, kad gyvūnų organai gali bent iš dalies funkcionuoti žmogaus organizme ir tapti laikinu sprendimu pacientams, laukiantiems donorinių kepenų.
Kinijoje kasmet šimtai tūkstančių žmonių kenčia nuo kepenų nepakankamumo, tačiau donorų vis dar trūksta – 2022 metais šalyje atlikta vos apie 6 tūkstančius kepenų transplantacijų.
Mokslininkai tikisi, kad šis metodas ateityje padės sumažinti donorinių organų trūkumą, nors tam prireiks dar daugelio metų tyrimų ir technologinės pažangos.
Ksenotransplantacijos pažanga ir naujos viltys
Ankstesni bandymai būdavo trumpalaikiai – pavyzdžiui, 2024 metais pacientui, kuriam buvo nustatyta smegenų mirtis, kiaulės kepenų persodinimas truko vos dešimt dienų.
Naujausias atvejis tapo pirmuoju įrodymu, kad genetiškai modifikuoti gyvūnų organai gali veikti gyvame žmogaus kūne. Tai atveria naujas galimybes gydyti pacientus, sergančius sunkiomis kepenų ligomis, kai donoro organų tiesiog nėra.
Šaltinis: interestingengineering.com
