Gyvybė mūsų planetoje – viena didžiausių paslapčių, kuri šimtmečius jaudina žmoniją. Mokslininkai pateikia daugybę teorijų, tačiau galutinio atsakymo kol kas nėra.
Naujausi tyrimai leidžia manyti, kad tolimoje praeityje Žemė galėjo būti visiškai netinkama gyvybei. Tačiau, anot mokslininkų, viską pakeitė susidūrimas su dangaus kūnu, kurio dydis prilygo Marsui.
Būtent po šio kosminio smūgio Žemėje atsirado medžiagos, būtinos gyvybės atsiradimui. Ši hipotezė suteikia naują požiūrį į procesus, vykusius daugiau nei prieš 4 milijardus metų, rašo Live Science.
Tėja – planeta, padovanojusi gyvybę
Remiantis moksliniais duomenimis, ankstyvoji Žemė buvo tarsi negyvenama dykynė. Viskas pasikeitė po susidūrimo su Tėja – protoplaneta, kuri atnešė į Žemę lakias medžiagas, tokias kaip vandenilis, anglis ir kiti cheminiai elementai, laikomi gyvybės pagrindu.
Kadangi arti Saulės sąlygos buvo per karštos, kad šios medžiagos galėtų susiformuoti, jų atsiradimas Žemėje galėjo būti įmanomas tik atvykus objektui iš tolimesnių Saulės sistemos regionų.
Mokslininkai, vadovaujami Paskalio Kruttašo iš Berno universiteto, naudodami cheminius modelius, meteoritų bei Žemės uolienų analizę atkūrė pirmųjų milijonų metų mūsų planetos istoriją. Jie padarė išvadą, kad būtent Tėja galėjo tapti gyvybiškai svarbių elementų šaltiniu, be kurių gyvybės atsiradimas būtų buvęs neįmanomas.
Vanduo – dar viena kosminės avarijos „dovana“
Be organinių junginių, Tėja, tikėtina, atgabeno į Žemę ir didelius vandens kiekius. Tai patvirtina kito tyrimo rezultatai, paremti Žemės gelmių procesų modeliavimu. Mokslininkai mano, kad būtent susidūrimo metu vanduo pateko į Žemės mantiją, kur dalis jo išliko iki šių dienų.
Šie duomenys leidžia naujai pažvelgti į mūsų planetos unikalumą. Jei gyvybė Žemėje atsirado dėl išskirtinės įvykių grandinės, tai kitų planetų galimybė palaikyti gyvybę gali būti daug mažesnė, nei manyta anksčiau.
Tyrėjai pabrėžia, kad palankios sąlygos gyvybei nėra automatinė planetos formavimosi pasekmė. Priešingai – tam būtina eilė unikalių kosminių įvykių. Todėl Žemė gali būti ypatinga išimtis visatos mastu.
