Dirvožemis natūraliai atsinaujins, jei pasodinsite šiuos augalus. Kai sodininkai kalba apie augalus, fiksuojančius azotą, žirniai dažnai būna pirmieji sąraše.
Azotas yra vienas svarbiausių komponentų sodo dirvožemyje, nes jis padeda augalams gaminti amino rūgštis, kurios reikalingos jų augimui. Tačiau laikui bėgant dirvožemis išsenka. Nors jį galima pagerinti trąšomis, taip pat galima auginti augalus, kurie praturtina dirvą azotu.
Martha Stewart portale rašoma, kad sodininkystės ekspertai įvardijo augalus, kuriuos verta auginti savo sode.
Žirniai
Kai sodininkai kalba apie augalus, fiksuojančius azotą, žirniai dažnai būna pirmi sąraše.
„Man patinka sodinti žirnius pavasarį ir rudenį savo darže – tiek dėl valgomų ankščių, tiek tam, kad praturtinčiau dirvą prieš kitą auginimo sezoną. Galite tiesiog nupjauti augalus, kai jie nustoja žydėti ir vesti ankštis, ir palikti juos irti vietoje, kad į dirvą grįžtų dar daugiau maistingųjų medžiagų“, – sako Keitė Dženc.
Žemės riešutai
Ilgas vegetacijos periodas – apie 140 dienų – reiškia, kad žemės riešutai dažniausiai auginami pietiniuose regionuose, kuriuose klimatas leidžia jiems sėkmingai augti. Jie priklauso ankštinių šeimai, nes jų sėklos auga ankštyse, nors ir po žeme. Nepaisant šio niuanso, jie vis tiek turi savybę fiksuoti azotą dirvožemyje.
Žaliosios pupelės
Paprastosios pupelės – dar vienas ankštinis augalas, fiksuojantis azotą. Be to, jos pagerina vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimą dėl simbiotinių ryšių su dirvožemyje gyvenančiais grybais.
Pupos
Vienas seniausiai žmonių prijaukintų augalų – pupos.
„Šaltuoju metų laiku užpildau tuščias vietas savo sode pupomis. Kad gaučiau didžiausią naudą iš azoto fiksavimo, nupjaunu jas dar prieš žydėjimą ir palieku šaknis dirvoje irti. Viršūnes naudoju kaip mulčą, kad papildyčiau dirvą organinėmis medžiagomis prieš pavasario sodinimą“, – sako meistrė-sodininkė Andžela Džad.
Dobilai
„Dobilas – puikus dirvos dangos augalas ir žolės pakaitalas, ypač ten, kur dažnai vaikšto naminiai gyvūnai. Jis puikiai fiksuoja azotą skurdžiose, suspaustose dirvose“, – teigia Dženc.
Kininė pupuolė
Dar žinomos kaip juodaakės pupelės, vertinamos dėl grožio ir plačių kulinarinių panaudojimo galimybių, tačiau jas taip pat verta auginti dėl jų savybės fiksuoti azotą.
„Kininių pupuolių sėklas lengva pasėti į tuščias vietas mano vasaros sode. Jos mėgsta šilumą, yra atsparios sausrai ir padeda atkurti pavargusį dirvožemį. Kad gautumėte maksimalią naudą iš azoto fiksavimo, nupjaukite jas prie pat žemės dar prieš pasirodant ankštims“, – sako Džad.
Lubinai
Ankštiniai – ne vieninteliai augalai, fiksuojantys azotą. Yra ir kitų variantų, tarp jų – puikūs vasaros pradžios žiedai, tokie kaip lubinai, kurie žydi kūgio formos žiedynais. Lubinų žiedai gali būti įvairių atspalvių: violetiniai, rausvi, balti, raudoni, geltoni ir oranžiniai.
„Lubinai – geras pasirinkimas tarp azotą fiksuojančių augalų. Tai daugiametis augalas su gražiais žiedais, kuriais galima džiaugtis kiekvienais metais, o kartu jis praturtina jūsų dirvą. Be to, tai puikus augalas apdulkintojams – jis pritraukia bites, drugelius ir kolibrius“, – sako Dženc.
