Laplandijos miškuose mokslininkai iš Oulu universiteto (Suomija) padarė netikėtą atradimą – ant paprastųjų eglių (Picea abies) spyglių aptikta aukso nanodalelių. Pasak tyrėjų, šį reiškinį sukelia specialios bakterijos, gyvenančios spygliuose ir gebančios formuoti mikroskopines aukso daleles. Šis atradimas gali tapti nauju įrankiu geologams ieškant paslėptų aukso telkinių.
Kaip medžiai „kaupia“ auksą
Procesas, kai augalai sugeria ir kaupti metalus, vadinamas biomineralizacija. Jį lemia mikroorganizmų veikla ir oksidacija, kuri padeda metalų jonams iš dirvožemio keliauti į augalo audinius – kamieną, lapus ar spyglius. Panašus reiškinys jau buvo pastebėtas Australijoje, kur kai kurie eukaliptai savo lapuose sukaupia mikroskopinius aukso kiekius, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kaip tiksliai tai vyksta.
Suomijos tyrėjai surinko 138 eglių spyglių mėginius iš 23 medžių, augančių netoli Kittilä aukso kasyklos – didžiausios Europoje. Keturiuose medžiuose rasta aukso nanodalelių, apsuptų bakterinėmis bioplėvelėmis. DNR analizė atskleidė, kad šios bakterijos priklauso P3OB-42, Cutibacterium ir Corynebacterium gentims.
Mikrobai, kurie kuria metalą
„Mūsų tyrimas rodo, kad bakterijos ir kiti mikroorganizmai, gyvenantys augalų audiniuose, gali turėti tiesioginę įtaką aukso kaupimuisi,“ – aiškina tyrimo autorė dr. Kaisa Lehosmaa. Ji teigia, kad dirvožemyje auksas egzistuoja tirpioje formoje. Vanduo jį perneša į augalo spyglius, kur mikroorganizmai nusodina metalą kietu pavidalu – taip susidaro nanodalelės, vos kelių nanometrų skersmens.
Kodėl tai svarbu
Nors aukso kiekis eglių spygliuose yra itin mažas ir neturi praktinės vertės, šis reiškinys gali būti neįkainojamas geologiniams tyrimams. 2019 m. Australijos kompanija „Marmota“ pasinaudojo panašiu metodu – analizuodama augalų lapus aptiko aukso gyslą, kurioje buvo net 3,4 g aukso tone rūdos.
Suomijos mokslininkai įsitikinę, kad bakterijos, gebančios „surišti“ auksą, ateityje galėtų tapti biomarkeriais, padedančiais tiksliau nustatyti vietas, kur žemėje slypi vertingi metalų telkiniai.
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale Environmental Microbiome.
