Globali klimato kaita kelia grėsmę gyvybei Žemėje ir kai kada tai vyksta netikėtais būdais. Mokslininkai įspėja, kad šylantis klimatas jau lėmė padidėjusį vulkanų aktyvumą, kuris ateityje gali tik dar labiau sustiprėti.
Kaip praneša leidinys MailOnline, Viskonsino universiteto Madisono mokslininkai (JAV) teigia, kad ledynų tirpimas nepastebimai gali kurti prielaidas dažnesniems ir sprogstamiems vulkanų išsiveržimams. Pastaraisiais metais tokių incidentų jau pasitaikė, pavyzdžiui, Italijoje ir Indonezijoje. O netrukus gali „pabusti“ ir miegančios ugnikalnių sistemos visame pasaulyje. Didžiausia rizika kyla tokioms teritorijoms kaip Šiaurės Amerika, Naujoji Zelandija ir Rusija.
Ledynai tirpsta, žemė prabyla: mokslininkai įspėja apie pavojingą vulkanų pabudimą visame pasaulyje
„Ledynai paprastai slopina po jais esančių ugnikalnių išsiveržimų mastą“, – paaiškino vienas iš tyrimo autorių Pablo Moreno-Egeris. Tačiau ledynams traukiantis ir mažėjant jų užimamam plotui, vulkanų aktyvumas didėja – jie ima dažniau ir intensyviau išsiveržti.
Tyrimui atlikti mokslininkų komanda pasitelkė argonio datavimo ir kristalografinius metodus, tyrinėdama šešis Čilės pietuose esančius vulkanus. Vienas jų – šiuo metu neveikiantis Močo-Čošujenko ugnikalnis – padėjo atskleisti, kaip Patagonijos ledyno slinkimas ar plėtimasis praeityje paveikė vulkaninį aktyvumą.
Analizuodami išsiveržimo metu išmestus kristalus ir tiksliai datuodami ugnikalnio veiklos laikotarpius, mokslininkai nustatė, kad paskutinio ledynmečio piko metu, maždaug prieš 26 000–18 000 metų, storas ledo sluoksnis slopino išsiveržimus ir leido magmai susikaupti net 15 km gylyje po paviršiumi.
Tačiau kai ledynai greitai ištirpo, jų svorio netektis leido žemės plutelei „atsipalaiduoti“, o magmoje esančios dujos – išsiplėsti. Šis slėgio padidėjimas ir paskatino galingus, sprogstamus išsiveržimus iš giluminio magmos rezervuaro.
„Pagrindinė sąlyga sprogstamam aktyvumui – labai storas ledynas virš magminės kameros, o lemiamas momentas – kai šie ledynai ima tirpti ir mažina spaudimą. Būtent tai šiuo metu vyksta tokiose vietose kaip Antarktida“, – teigė Moreno-Egeris.
Pasak jo, šis reiškinys nėra būdingas tik Islandijai, kur pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs vulkaninis aktyvumas: „Kiti žemyniniai regionai, tokie kaip dalis Šiaurės Amerikos, Naujoji Zelandija ir Rusija, taip pat turėtų sulaukti didesnio mokslininkų dėmesio.“
Tyrėjai pabrėžia, kad padidėjęs vulkaninis aktyvumas gali turėti pasaulines pasekmes klimatui. Trumpuoju laikotarpiu išsiveržimai į atmosferą išmeta aerozolių, kurie gali trumpam atvėsinti planetą – kaip tai nutiko 1991 m. po Pinatubo ugnikalnio išsiveržimo Filipinuose, kai pasaulio temperatūra sumažėjo 0,5 °C.
Visgi, jei išsiveržimai kartojasi dažnai, bendras poveikis gali būti priešingas – ilgainiui prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi ir globalinio atšilimo stiprėjimo.
„Tai sukuria uždarą ciklą: ledynų tirpimas skatina ugnikalnių išsiveržimus, o šie – dar labiau spartina šilimą ir tolesnį ledo tirpimą“, – įspėja mokslininkas.
