Pjuvenos gali būti labai vertinga priemonė sodui ir daržui – jos sulaiko drėgmę, gerina dirvos aeraciją, slopina piktžoles ir net gali padidinti derlių. Tačiau tik tuo atveju, jei naudojamos teisingai. Netinkamai parinktos arba neapdorotos pjuvenos gali suskurdinti dirvą, atimti iš jos azotą ir pakenkti augalams.
Sodininkystės ekspertai paaiškina, kaip pasirinkti tinkamas pjuvenas, kaip jas paruošti ir kurių medžių pjuvenų geriau vengti.
Kodėl šviežių pjuvenų naudoti negalima
Šviežios pjuvenos ir ką tik susmulkintos medienos drožlės iš dirvos sugeria labai daug azoto – būtent to elemento, kurio augalams reikia augti. Jei tokias pjuvenas berti tiesiai ant lysvių, augalams greitai pradės trūkti maistingųjų medžiagų: jie lėčiau augs, pradės šviesėti ir silpnėti.
Dėl šios priežasties šviežių, neapdorotų pjuvenų naudoti negalima.
Kaip teisingai paruošti pjuvenas prieš naudojant
Norėdami saugiai naudoti pjuvenas mulčiavimui, pirmiausia jas reikia:
- sumaišyti jas su karbamidu (šlapalo trąša) ir palaistyti tirpalu,
- permirkyti mėšlo tirpale, kad prisigertų organinių medžiagų,
- arba tiesiog palikti lauke keliems mėnesiams, kad jos natūraliai perrūgtų ir prisotintų azoto.
Tokiu būdu pjuvenos praturtinamos azotu, suyra, tampa purios ir saugios naudoti sode. Tik tuomet jos virsta geru mulčiu, kuris:
- išlaiko drėgmę,
- gerina oro patekimą į dirvą,
- sumažina piktžolių kiekį.
Kokias pjuvenas naudoti skirtingoms dirvoms
Patyrę sodininkai pabrėžia, kad pjuvenos netinka visoms dirvoms vienodai.
- Spygliuočių medžių pjuvenos (pušų, eglių) rūgština dirvą, todėl labiausiai tinka rūgštesnę žemę mėgstantiems augalams – uogakrūmiams, mėlynėms, spanguolėms.
- Lapuočių medžių pjuvenos (beržo, liepos, ąžuolo) tinka daržovėms ir bendram mulčiavimui neutraliose dirvose.
- Sunkiose molingose dirvose pjuvenos daro žemę puresnę ir daug lengvesnę.
Jei norite sumažinti pjuvenų rūgštingumą, jas galima sumaišyti su pelenais ar kalkėmis.
Kiti naudingi pjuvenų panaudojimo būdai
Pjuvenos naudingos ne tik mulčiavimui darže. Jos puikiai tinka ir šakninių daržovių laikymui rūsyje, nes padeda apsaugoti derlių nuo perdžiūvimo. Ankstyvą pavasarį pjuvenomis galima šildyti lysves, suteikiant papildomos izoliacijos jaunoms šaknims. Pjuvenų galima įmaišyti ir į komposto krūvas, siekiant pagreitinti organinių atliekų irimą ir pagerinti galutinę komposto struktūrą.
Tokie metodai padeda pagerinti dirvos struktūrą, sumažinti trąšų poreikį ir gauti didesnį derlių be papildomų išlaidų.
Pjuvenos – ne tik paprasta medžiaga, bet ir efektyvi natūralaus ūkininkavimo priemonė. Tačiau jas reikia naudoti protingai: neapdorotos pjuvenos skurdina dirvą, o tinkamai paruoštos ir pritaikytos konkrečiai dirvai gali tapti vienu geriausių sodo pagalbininkų.
