Ar įmanoma, kad artimiausiais dešimtmečiais Europą užklups naujas ledynmetis?
Mokslininkai iš Ekseterio universiteto pateikė neraminančius duomenis: Šiaurės Atlanto vandenynas praranda stabilumą, o tai gali pakeisti viso žemyno klimatą. Naujas tyrimas, publikuotas žurnale Science Advances, atskleidžia, kad vandenyno srovės, kurios šimtmečius šildė Europą, silpnėja taip sparčiai, kad gali sukelti „Mažojo ledynmečio“ scenarijų – kai vidutinė temperatūra smunka, žiemos tampa itin atšiaurios, o gamta praranda pusiausvyrą.
Šis atradimas kelia rimtų klausimų ne tik klimatologams, bet ir visiems, kas domisi mūsų planetos ateitimi – ar tikrai šiltėjantis klimatas gali atvesti į naują šalčio erą?
Šiaurės Atlanto subpoliarinis sūkurys – tai milžiniška vandenyno srovių sistema į pietus nuo Grenlandijos, kuri perneša šiltą vandenį iš tropikų į šiaurę ir palaiko švelnų klimatą Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Pasak mokslininkų, šis sūkurys ima prarasti stabilumą dar nuo 1950-ųjų metų. Jei procesas tęsis, pasekmės gali priminti „Mažąjį ledynmetį“, kuris tęsėsi nuo maždaug 1300 iki 1850 metų – tuomet upės užšaldavo, derlius žūdavo, o vidutinė temperatūra nukrito apie 2 °C.
Ką sako mokslininkai
Tyrimo autorė, fizinės okeanografijos dėstytoja iš Ekseterio universiteto dr. Beatriz Arellano-Nava, šiuos rezultatus pavadino „labai nerimą keliančiais“.
„Mūsų tyrimas pateikia nepriklausomų įrodymų, kad Šiaurės Atlantas prarado stabilumą. Tai gali reikšti, kad artėja lūžio taškas, nors dar nežinome, kada jis įvyks“, – teigia mokslininkė.
Šiaurės Atlanto subpoliarinis sūkurys yra viena iš penkių pagrindinių pasaulio vandenynų cirkuliacijos sistemų, vadinamų Atlanto meridionaline apyvartine cirkuliacija. Tai tarsi „vandenyno konvejeris“, kuris iš tropikų perneša šilumą į šiaurės pusrutulį.
Jei šis procesas sulėtės, klimatas visame šiauriniame pusrutulyje gali smarkiai pasikeisti – ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Įrodymai iš moliuskų kiautų
Įdomu, kad šį atradimą mokslininkai padarė analizuodami moliuskų kiautus, surinktus Šiaurės Atlante. Tai buvo jūrinių moliuskų rūšys – Quahog, Arctica islandica ir Mercenaria, kurių kiautuose, kaip ir medžių rievėse, susidaro metinės augimo juostos.
Šių juostų plotis atspindi aplinkos sąlygas per šimtmečius, o cheminė sudėtis – izotopai deguonies ir anglies – leidžia suprasti jūros temperatūros ir cirkuliacijos pokyčius.
Dr. Arellano-Nava nustatė, kad per pastaruosius 150 metų buvo du nestabilumo epizodai:
- pirmasis – XX a. pradžioje, iki 1920 m.,
- antrasis, stipresnis – prasidėjo apie 1950 m. ir tęsiasi iki šiol.
Tai rodo, kad Šiaurės Atlanto cirkuliacija artėja prie kritinio taško, galinčio sukelti „katastrofiškus ir negrįžtamus klimato pokyčius“, tokius kaip ekstremalūs orai ir netikėti temperatūrų šuoliai.
Platesnis kontekstas
Tyrėjai įspėja, kad šis procesas jau gali būti prasidėjęs. Tai reikštų, kad Europoje laukia šaltesnės žiemos, ilgesnės šalnos ir dideli žemės ūkio nuostoliai.
Tuo pat metu kiti mokslininkai primena, kad ledynų tirpsmas gali sukelti dar vieną pavojų – vulkaninių išsiveržimų suintensyvėjimą. Kai ledas tirpsta, sumažėja slėgis magmos kamerose, o tai didina išsiveržimų tikimybę – toks reiškinys jau pastebėtas Islandijoje.
Šaltinis: Science Advances, University of Exeter, Daily Mail.
