Pasitelkę palydovinę radarų technologiją, mokslininkai ištyrė požemines struktūras po garsiuoju Gizos plynaukštės plotu, kur stūkso didžiausi senovės Egipto paminklai – Didysis sfinksas, Cheopso ir Chefreno piramidės.
Trijų šachtų paslaptis
Kaip rašo tyrinėtojas Armando May leidinyje The Daily Mail, po smėliu slypi trys idealiai iškirstos šachtos, išsidėsčiusios tarp Sfinkso, Cheopso ir Chefreno piramidžių. Pasak jo, jos negali būti paprasti šuliniai – jose nėra jokių įrašų ar kasimo žymių, o jų forma pernelyg tiksli, sienos glotnios, o dizainas akivaizdžiai suplanuotas.
May primena ir senovės graikų istoriko Herodoto pasakojimus apie Egipte egzistavusį milžinišką „labirintą“ su 3000 patalpų, iš kurių daugelis buvo paslėptos po žeme – kartu su didele požemine piramide.
Kaip buvo aptikti tuneliai
Šachtos aptiktos vykdant „Khafre“ tyrimų projektą, kuriame dalyvavo profesorius Corrado Malanga ir inžinierius Filippo Biondi. Naudojant palydovinį radarą su sintezuota apertūra (SAR) buvo ištirtos struktūros po Gizos plynaukšte.
Pirmoji šachta rasta į šiaurės rytus nuo Sfinkso. Jos kvadratinė anga, įrėminta kalkakmenio blokais, leidžiasi beveik 40 metrų gilyn – tai prilygsta 12 aukštų pastato aukščiui. Jos sienos iškaltos itin tiksliai ir išklotos kalkakmeniu bei smiltainiu.
Apie 12 metrų gylyje aplink šachtą aptikta 24 metrų pločio ertmė, kuri, anot tyrėjų, negalėjo susiformuoti natūraliai – ji pernelyg simetriška. Palydoviniai vaizdai rodo, kad ji tęsiasi dar giliau.
Šalia aptikta antroji šachta, atkartojanti pirmosios formą. Ji tarsi jungia vadinamąjį Slėnio šventyklos kompleksą su teritorija prie Chefreno piramidės ir pasižymi tokia pat glotnia struktūra bei perimetriniu kanalu.
Trečioji šachta, esanti rytinėje Cheopso piramidės pusėje, laikoma įdomiausia. Jos įėjimas anksčiau buvo sustiprintas atraminiais blokais, kas leidžia manyti, jog prie jos būta nuolatinės prieigos. Iš vakarinės sienos iškirsta niša, galbūt skirta daiktams kelti ar leisti iš apačios, o visa aplinkinė ertmė – idealiai simetriška.
Galimos šachtų paskirtys
Kol kas neaišku, kokiam tikslui šios šachtos buvo naudojamos – ar ritualinėms apeigoms, ar vandens sistemoms, ar kaip vertikalūs transporto tuneliai.
Požeminis Gizos pasaulis
Šiuolaikinės technologijos – georadaras, elektrinės varžos tomografija ir SAR vaizdavimas – atskleidė naujų anomalijų netoli Sfinkso. Manoma, kad tai gali būti tarpusavyje sujungtos ertmės.
Jei šie duomenys pasitvirtins, šachtos gali būti įėjimai į milžinišką požeminį tinklą, suderintą su piramidžių išdėstymu. Po Gizos plynaukšte iškirsti grioviai ir ertmės rodo, kad senovės egiptiečiai požeminius statinius kūrė taip pat kruopščiai, kaip ir monumentus virš žemės.
Tikrieji šio paslaptingo pasaulio mastai kol kas nežinomi. Tačiau nauji radiniai gali atskleisti prarastą senovės Egipto architektūros ir religinių ritualų istorijos dalį.
