2024 YR4 – tai asteroidas, kurį mokslininkai praminė „miestų naikintoju“. Nors šiuo metu laikoma, kad jis greičiausiai aplenks Žemę, egzistuoja 4 % tikimybė, jog 2032 metų gruodžio mėnesį jis susidurs su Mėnuliu. Tokia galimybė kelia nerimą ne tik astronomams, bet ir inžinieriams, atsakingiems už Žemės orbitos palydovų apsaugą.
Kaip rašo „The Independent“, minėtas asteroidas yra maždaug 55 metrų pločio ir juda beveik 48 000 kilometrų per valandą greičiu. Jei jis iš tiesų smogs į Mėnulį, sprogimo galia galėtų prilygti net 6,5 megatonos trotilo. Palyginimui, Hirosimos atominė bomba 1945 metais sukėlė vos 0,015 megatonos sprogimą. Tokios energijos išsiskyrimas Mėnulyje paliktų beveik vieno kilometro pločio kraterį, kuris būtų akivaizdžiai matomas iš Žemės.
Galimi padariniai Žemei
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad smūgio metu į kosmosą būtų išmesta apie 100 milijonų kilogramų Mėnulio dulkių ir nuolaužų. Apskaičiuota, kad iki 10 % jų galėtų pasiekti Žemės atmosferos ribas per kelias dienas po smūgio. Šios dalelės galėtų kelti pavojų palydovams, Tarptautinei kosminei stočiai bei kitoms misijoms, esančioms žemoje Žemės orbitoje.
Vakarų Ontarijo universiteto tyrėjai pabrėžia, kad pagrindinė grėsmė kyla ne nuo didelių objektų, bet nuo smulkių – vos 0,1 mm skersmens – dalelių, kurios kosminiu greičiu gali atsimušti į jautrią įrangą ir sukelti sisteminius pažeidimus. Buvo atlikta 10 000 galimų asteroido trajektorijų modeliavimo. Net 410 scenarijų parodė, kad asteroidas pataiko į Mėnulį, daugiausia pietinėje jo pusėje. Rizikos mastas priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo smūgio vietos ir kampo iki dalelių pasklidimo greičio bei jų trajektorijų. Ypač svarbu, ar smūgis įvyktų toje Mėnulio pusėje, kuri juda priešinga kryptimi Žemės atžvilgiu – tokiais atvejais nuolaužos greičiau pasiektų mūsų planetos orbitą.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2032 metų Žemės orbitoje palydovų skaičius stipriai išaugs. Dėl to išaugs ir bendras jų paviršiaus plotas, o kartu ir tikimybė, kad mikroskopinės dalelės juos pasieks. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad šimtai ar net tūkstančiai mikrosmūgių bus užfiksuoti visame pasaulyje esančiuose palydovuose, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių telekomunikacijų, navigacijos ir kitoms sistemoms.
Catalina Sky Survey inžinierius Davidas Renkinas pažymėjo, kad smūgio padariniai galėtų būti matomi ir iš Žemės – tiek dulkių debesies forma, tiek trumpalaikiais šviesos blyksniais. Vis dėlto, jis nuramino, kad labai maža tikimybė, jog tai keltų tiesioginę grėsmę žmonėms ar sukeltų didelį pavojų mūsų planetai. Pasak jo, labiausiai tikėtinas scenarijus – tai techniniai trikdžiai kosmose, o ne civilizacijos pavojus.
Asteroido 2024 YR4 trajektorija bus ir toliau stebima, o artėjant 2032 metams mokslininkai tikslins duomenis ir vertins rizikas. Tai dar vienas priminimas apie tai, kad net jei Žemė ir nėra tiesioginis taikinys, mūsų artimiausio kaimyno – Mėnulio – likimas taip pat gali turėti įtakos žmonijai.
