Turino drobulė – tai senovinis lininis audinys, kuris, daugelio tikėjimu, buvo panaudotas apvynioti Jėzaus Kristaus kūną po nukryžiavimo. Tai viena iš labiausiai tyrinėjamų ir daugiausiai ginčų keliančių religinių relikvijų pasaulyje, jau šimtmečius traukianti istorikų, mokslininkų ir tikinčiųjų dėmesį. Ant audinio matomas neryškus, rusvai gelsvas vyro atvaizdas, kurio sužalojimai atitinka Biblijoje aprašytas nukryžiavimo žaizdas.
Nors anglies analizė, atlikta XX a. devintajame dešimtmetyje, rodė, kad drobulė galėjo būti pagaminta viduramžiais (1200–1400 m.), kai kurie tyrėjai mano, kad testuotas mėginys galėjo būti iš vėliau restauruotos dalies. Todėl klausimas dėl jos tikros kilmės iki šiol išlieka atviras. Nuo pirmojo viešo eksponavimo XIV a. Prancūzijoje ši relikvija išlieka mokslo diskusijų objektu – apie ją paskelbta daugiau nei 170 recenzuotų tyrimų.
Naujas pastebėjimas: matomi dantys?
Chirurgas odontologas daktaras Džonas Sottosanti, tyrinėdamas drobulę per vieną retą parodą Turine, pastebėjo tai, ko anksčiau beveik niekas neatkreipė dėmesio. Jis teigia drobulėje pamatęs žmogaus dantų kontūrus – konkrečiai, apatinių priekinių dantų pjovimo briaunas. Apie tai jis rašo savo darbe, kuris kol kas dar nėra recenzuotas, praneša Daily Mail.
Pasak Sottosanti, matyti tik apatiniai dantys, nes viršutiniai galėjo būti paslėpti po lūpomis ar ūsais. Jis tai aiškina raumenų atsipalaidavimu po mirties – vadinamuoju pradiniu sustingimu, kai žandikaulis šiek tiek nusvyra žemyn ir atidengia apatinius dantis.
Energijos pliūpsnio hipotezė
Ši detalė, mokslininko teigimu, gali būti svarus argumentas prisikėlimo energijos teorijai. Jo manymu, drobulėje matomi dantys rodo, kad prisikėlimo akimirką kūnas galėjo skleisti galingą švytinčios energijos srautą, kuris buvo pakankamas įspausti net smulkiausias anatomines detales – įskaitant dantų liniją – į liną.
„Jei tikrai matomi dantys, buvę už apatinės lūpos, tai patvirtina, kad prisikėlimo metu įvyko energijos pliūpsnis“, – sakė Sottosanti.
Skeptikų požiūris
Vis dėlto šis aiškinimas susilaukė skepticizmo. Imunologė dr. Keli Kyrs, tyrinėjusi drobulę, pažymėjo, kad dantų „matomumas“ gali būti subjektyvus ir susijęs su audinio struktūra – tam tikros linijos ant lino negatyve atrodo kaip baltos juostos, todėl jas galima klaidingai palaikyti dantimis.
Jos teigimu, dėl lino pynimo ypatumų sunku daryti galutines išvadas, kas iš tiesų matoma nuotraukose.
Istoriniai pastebėjimai
Sottosanti taip pat mini ankstesnius mokslininkų darbus, kuriuose buvo užsiminta apie panašius stebėjimus.
- Dr. Gilesas Carteris dar 1982 m. spėjo, kad drobulės atvaizdas (įskaitant dantis ir kaulus) galėjo atsirasti dėl rentgeno tipo spinduliuotės, sklindančios iš kūno vidaus.
- Dr. Alanas Vangeris taikė vaizdų dubliavimo techniką ir teigė matęs net 20 dantų – tiek viršutinių, tiek apatinių, įskaitant šaknų kontūrus.
Vis dėlto Sottosanti, remdamasis savo odontologine patirtimi, šiuos teiginius iš dalies atmetė. Jo teigimu, vertikalios linijos, kurias kai kurie laikė dantų šaknimis, greičiausiai yra audinio pynimo raštas, labiau išryškėjantis už faktinės dantų ribos.
Šaltinis „Daily Mail“
