Senėjimas vis dar išlieka mįsle mokslininkams. Biologijoje senėjimas reiškia, kad laikui bėgant mūsų kūno ląstelės dėvisi arba pažeidžiamos. Jos nebefunkcionuoja taip efektyviai kaip anksčiau.
Taip pat žinome, kad žmogaus senėjimą lydi tokie požymiai kaip raukšlės, žili plaukai, pigmentinės dėmės odoje. Tačiau iš tiesų šis procesas apima visas kūno dalis, įskaitant vidaus organus. Keičiasi organų ir audinių funkcijos, fiziniai gebėjimai bei protinės galios. Apie tai išsamiau rašė „Live Science“.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad senėjimas prasideda dar iki gimimo, kai gimdos viduje formuojasi pirmosios embriono ląstelės. Vaikystėje ir jaunystėje pažeistos ar žuvusios ląstelės paprastai greitai pakeičiamos naujomis. Tačiau su amžiumi organizmui reikia vis daugiau laiko atkurti ar pakeisti šias ląsteles. Senėjimo tempas ir jo poveikis kūnui bei protui skiriasi kiekvienam žmogui.
5 svarbūs faktai apie senėjimą
- Kai kuriems vyrams senstant antakiai ilgėja ir tankėja, taip pat gali pradėti augti ilgi plaukai ausyse ir nosyje. Tai lemia padidėjęs tam tikrų hormonų kiekis, kuris stimuliuoja netipinį plaukų augimą.
- Kai kurių ilgaamžių žmonių smegenys sensta lėčiau nei įprasta. 80 metų jų smegenys gali atrodyti kaip keliais dešimtmečiais jaunesnių žmonių.
- Ilgiausiai gyvenusiu žmogumi laikoma Jeanne Calment, prancūzė, gyvenusi 122 metus ir 164 dienas. Tačiau tai ginčytina – kai kurie mokslininkai mano, kad jos amžius galėjo būti suklastotas.
- Senėjimą dažnai lydi ūgio mažėjimas. Nuo 30 iki 70 metų laikoma norma prarasti 2,5–5 cm ūgio.
- Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kiek žmogus gali gyventi idealiomis sąlygomis. Kai kurie mano, kad absoliuti riba – 150 metų, kiti sako, kad galbūt dar daugiau.
Ar senėjimas greitėja nuo tam tikro amžiaus?
Nors senėjimas vyksta visą gyvenimą, jo tempai kinta. Kai kuriais gyvenimo etapais jis pagreitėja. 2019 m. tyrimas parodė, kad senėjimas smarkiai spartėja trijose amžiaus ribose: apie 34, 60 ir 78 metus – remiantis kraujo baltymų pokyčiais 4200 žmonių organizme.
Kitas tyrimas, stebėjęs molekulinius ir mikrobiomo pokyčius, nustatė du pikus: apie 44 ir 60 metus. Šie periodai susiję su pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemose. Nuo 60 metų imuninė sistema pradeda greitai silpti.
Tuo metu taip pat mažėja raumenų masė ir jėga, kraujagyslės standėja, širdies darbas apsunkėja. Dėl to dažnesni aukšto kraujospūdžio atvejai, kurie kenkia sveikatai.
Kas sukelia senėjimą?
Visos organizmo ląstelės galiausiai sensta ir žūva. Metams bėgant ląstelės dalijasi lėčiau ir tampa mažiau veiksmingos. Ląstelių membranos tampa standesnės, todėl blogėja maistinių medžiagų ir deguonies įsisavinimas bei anglies dvideginio šalinimas. Pažeisti kūno audiniai gyja lėčiau, o organai dirba nebe taip efektyviai. Dauguma to, ką vadiname „senėjimu“, atsiranda dėl ląstelių ir molekulių – tokių kaip DNR – pažeidimo laikui bėgant.
Kai kurie senėjimo požymiai veikia mūsų išvaizdą. Kremzlė, lanksti medžiaga, sudaranti ausis ir nosį, su amžiumi suminkštėja ir suglemba – dėl to šios kūno dalys atrodo didesnės. Taip pat mažėja raumenų ir kaulų masė, silpnėja fizinė jėga ir mažėja ūgis.
Smegenyse senstant susidėvi mielinas – riebalinė medžiaga, dengianti nervines skaidulas. Tai silpnina signalų perdavimą tarp neuronų ir gali apsunkinti atminties atgavimą ar naujų prisiminimų formavimą.
Progerija – labai reta genetinė liga, kuri sukelia ankstyvą senėjimą. Vaikai su šia liga gali pradėti plikti, jų sąnariai sustingsta, oda susiraukšlėja. Ji diagnozuojama maždaug 400 vaikų visame pasaulyje.
Kodėl oda su amžiumi raukšlėjasi?
Viena akivaizdžiausių senėjimo apraiškų – odos raukšlės. Ypač aplink akis, burną, kaktą. Oda praranda elastingumą, suglemba ir formuoja raukšles, ypač veide, kakle ir rankose.
Vyresniame amžiuje oda tampa sausesnė, mažiau riebaluota ir sunkiau išlaiko drėgmę. Vidurinysis odos sluoksnis – derma – suplonėja, o jį palaikanti elastinių skaidulų struktūra silpnėja. Dėl to oda tampa grubesnė, susidaro daugiau raukšlių.
Tam tikros žalingi įpročiai paspartina senėjimą – pavyzdžiui, rūkymas ar oro tarša. Toksinai sausina odą ir gadina kraujagysles, tiekiančias deguonį odos ląstelėms.
Saulės poveikis ardo kolageno baltymą odoje – tai sukelia „fotosenėjimą“, ypač šviesios odos žmonėms.
Kodėl blogėja klausa ir regėjimas?
Amžiniai pokyčiai šiose srityse – normalūs. Genetika, ligos ir aplinkos veiksniai gali šį procesą paspartinti. Staigus klausos ar regos pablogėjimas gali būti rimtos problemos ženklas.
Presbiakuzė – dažniausia senatvinio klausos sutrikimo forma, atsirandanti dėl vidinės ausies ląstelių pažeidimo. Ausies sraigėje esantys smulkūs plaukeliai, padedantys perduoti garsą, laikui bėgant susidėvi ir nebeatsinaujina.
Būgnelio ir klausomųjų kauliukų susidėvėjimas gali trukdyti garsui patekti į sraigę. Sieros sudėtis su amžiumi kinta, tampa lipnesnė, todėl užkemša ausies landą.
Regėjimas taip pat blogėja – po 40 metų liaukos gamina mažiau ašarų. Akies raumenys susilpnėja, todėl mažėja periferinis regėjimas. Riebalų pagalvėlės aplink akis suplonėja, akys „įkrenta“. Lęšiukas standėja, sunkiau sufokusuoti vaizdą iš arti – tai vadinama presbiopija. Baltymai lęšiuke suyra, jis pagelsta ir drumstėja – tai kataraktos požymis.
Ar galima sustabdyti senėjimą?
Senėjimas – neišvengiamas. Tačiau kai kuriuos jo aspektus įmanoma sulėtinti.
- Aerobinė veikla (bėgimas, plaukimas) siejama su sveikesniu senėjimu.
- Reguliari fizinė veikla padeda išvengti širdies smūgių, insultų, 2 tipo diabeto.
- Jėgos treniruotės padeda išlaikyti raumenų masę, kaulų tvirtumą, pusiausvyrą – tai mažina pavojų nugriūti.
- Sveika mityba, įtraukiant daržoves, pilno grūdo produktus, liesus baltymus, taip pat siejama su ilgesne gyvenimo trukme.
Kai kurie žmonės tiki, kad gali „išgydyti senėjimą“, pavyzdžiui, leisdami sau jaunų žmonių kraują. Tačiau nėra patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią teoriją. Vis dėlto vyksta tyrimai, ieškant molekulių, vaistų ar vakcinų, galinčių sulėtinti ar net iš dalies atsukti senėjimo procesą. Kol kas tai tik eksperimentai.
