Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės jau seniai nebe tik žingsniamačiai ar pranešimų ekranai.
Jie tampa papildomu įrankiu gydytojams, draudimo bendrovėms ir patiems vartotojams, tačiau kartu atneša naujų rizikų dėl duomenų tikslumo ir privatumo.
Kas keičiasi gydytojo kabinete
Vis daugiau pacientų į konsultaciją ateina su išmaniuoju laikrodžiu ant riešo ir nori aptarti jo fiksuojamus rodiklius.
Širdies ritmo, miego, fizinio aktyvumo ar streso lygio duomenys leidžia gydytojui matyti ne tik vienkartinį matavimą kabinete, bet ir ilgesnį paciento kasdienio gyvenimo vaizdą.
Tai ypač aktualu sergant lėtinėmis ligomis – širdies nepakankamumu, hipertenzija, cukriniu diabetu.
Nuoseklūs rodikliai laike padeda pastebėti, ar gydymas veikia, ar simptomai blogėja, ir reaguoti anksčiau, nei pacientas pats pajunta akivaizdžius pokyčius.
Tačiau svarbu suprasti, kad dauguma vartotojams skirtų įrenginių nėra medicininiai prietaisai.
Jų matavimai gali būti naudingi tendencijoms sekti, bet negali pakeisti profesionalios diagnostikos ar klinikinių tyrimų.
Kokius rodiklius stebi laikrodžiai
Populiariausi išmanieji laikrodžiai nuolat matuoja širdies ritmą ir jo variabilumą.
Dalis modelių gali fiksuoti širdies ritmo sutrikimus, pavyzdžiui, galimą prieširdžių virpėjimą, ir įspėti vartotoją, kad verta pasitikrinti pas kardiologą.
Kitas plačiai naudojamas parametras – miegas.
Laikrodžiai bando nustatyti miego fazes, trukmę, prabudimų skaičių, o pagal tai siūlo rekomendacijas, kada eiti miegoti ir keltis, kiek judėti dienos metu.
Daugelis įrenginių vertina ir fizinį aktyvumą: žingsnius, sudegintas kalorijas, treniruočių intensyvumą.
Pažangesni laikrodžiai matuoja deguonies prisotinimą kraujyje, kvėpavimo dažnį, o kai kurie – net kūno temperatūros svyravimus.
Nauda vartotojui ir jos ribos
Didžiausia nauda – motyvacija keisti įpročius.
Kasdieniai priminimai pajudėti, tikslai dėl žingsnių skaičiaus ar treniruočių, savaitiniai suvestiniai raportai daugeliui tampa aiškesniu įpročių veidrodžiu nei retas vizitas pas gydytoją.
Kita vertus, nuolatinis rodiklių sekimas gali sukelti ir perteklinį nerimą.
Vieni žmonės pradeda pernelyg dažnai tikrinti pulsą, bijo nukrypimų, nors jie yra visiškai fiziologiniai, kiti, priešingai, pervertina laikrodžio patikimumą ir atideda vizitą pas medikus.
Specialistai rekomenduoja laikrodžio duomenis vertinti kaip papildomą informaciją, o ne galutinę diagnozę.
Jei įrenginys nuolat fiksuoja neįprastus rodiklius, tai yra signalas kreiptis į šeimos gydytoją ar specialistą ir atlikti patvirtintus tyrimus.
Ką planuoja draudimo bendrovės
Gyvybės ir sveikatos draudimo bendrovės vis labiau domisi galimybe naudoti išmaniųjų laikrodžių duomenis.
Joms tai būtų būdas tiksliau įvertinti riziką ir pasiūlyti individualizuotas įmokas ar nuolaidas aktyviau gyvenantiems klientams.
Kai kuriose rinkose jau siūlomos programos, kai klientas sutinka dalintis savo žingsnių ar treniruočių statistika ir mainais gauna mažesnę įmoką ar papildomų paslaugų.
Tokios schemos teoriškai skatina sveikesnį gyvenimo būdą, tačiau kelia klausimų dėl sąžiningumo tiems, kurių sveikatą riboja ligos ar negalia.
Be to, kyla rizika, kad ateityje atsiras ir priešingas scenarijus.
Pavyzdžiui, klientams, kurių laikrodžiai nuolat fiksuoja žemą aktyvumą ar prastą miegą, galėtų būti siūlomos didesnės įmokos ar ribojamos paslaugos.
Privatumas ir kam priklauso duomenys
Išmanusis laikrodis renka labai jautrią informaciją – apie širdies darbą, miegą, įpročius, buvimo vietą.
Šie duomenys keliauja į telefono programėlę, debesijos paslaugas ir dažnai yra analizuojami algoritmų, siekiant pateikti rekomendacijas ar reklamas.
Vartotojui svarbu suprasti, kam ir kokiu tikslu jis suteikia leidimą naudoti savo duomenis.
Prieš įjungiant papildomas funkcijas ar susiejant laikrodį su trečiųjų šalių programėlėmis, verta peržvelgti privatumo nustatymus ir atsisakyti to, kas nebūtina.
Teisiškai jautrių sveikatos duomenų tvarkymui galioja griežtesnės taisyklės.
Tačiau praktikoje vartotojas neretai pats sutinka su platesniu duomenų naudojimu neskaitydamas sąlygų, nes nori patogumo ar papildomų funkcijų.
Kaip saugiai išnaudoti technologijas
Pirmas žingsnis – aiškiai apibrėžti, ko tikitės iš išmaniojo laikrodžio.
Ar jis reikalingas tik žingsniams ir pranešimams, ar norite nuolat stebėti širdies veiklą, miegą, treniruotes ir dalintis tuo su gydytoju.
Antras žingsnis – pasirūpinti saugumu.
Reikėtų nustatyti ekrano užraktą, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą susietose paskyrose, periodiškai peržiūrėti, kokioms programėlėms suteikti leidimai.
Trečias žingsnis – susitarti su savimi, kad laikrodžio rodikliai nėra paskutinis žodis apie jūsų sveikatą.
Jei jaučiatės blogai, bet laikrodis rodo „normą“, vis tiek reikia kreiptis į medikus, o jei laikrodis įspėja apie galimą problemą, neverta panikuoti, kol jos nepatvirtino gydytojas.
Išmanieji laikrodžiai artimiausiais metais tik toliau tobulės ir rinks dar daugiau duomenų.
Nuo to, kaip atsakingai elgsimės su šia informacija, priklausys, ar technologijos sustiprins mūsų sveikatą ir saugumą, ar taps papildomu nerimo ir kontrolės šaltiniu.
