Vis dažniau nuotoliniu būdu dirbantys lietuviai miesto butus savaitėms iškeičia į kaimo sodybas, senelių namus regionuose ar nedidelius miestelius, iš kurių galima prisijungti prie darbo kompiuteriu.
Tai tyliai formuoja naują gyvenimo būdą, kai karjera išlieka sostinėje ar užsienyje, o kasdienybė persikelia į gamtos apsuptį.
Nauja „skaitmeninių atsikraustėlių“ karta
Dar prieš kelerius metus nuotolinis darbas iš kaimo atrodė išskirtinė galimybė tik pavieniams laisvai samdomiems specialistams.
Dabar prie jos vis dažniau pereina ir samdomi darbuotojai, kurių darbdaviai leidžia visą laiką ar dalį savaitės dirbti iš bet kurios vietos.
Tokie žmonės patys save neretai vadina skaitmeniniais klajokliais, tačiau jų gyvenimo būdas labiau sietinas su pastovesniu įsikūrimu nei nuolatiniu keliavimu.
Skirtumas tas, kad jie dažniausiai nesivaiko egzotiškų šalių, o renkasi gimtąjį kaimą, tėvų ar senelių sodybą, kur jaučiasi saugiai ir pažįstamai.
Šį pokytį skatina ne tik technologijų pažanga ir gerėjantis interneto ryšys, bet ir per pandemiją įgytas įprotis daugumą darbų atlikti nuotoliniu būdu.
Daugeliui taip pavyko įrodyti, kad produktyvumą lemia ne biuro vieta, o aiškiai susidėliota dienotvarkė ir susitarimai su komanda.
Kuo vilioja darbas iš kaimo?
Pirmiausia išryškėja akivaizdūs finansiniai skirtumai – regionuose būsto ir kasdienių paslaugų kainos dažnai mažesnės nei didmiesčiuose.
Tai ypač aktualu jauniems specialistams, kurie už tą pačią algą gali gyventi erdvesniuose namuose ir mažiau jausti kainų augimo spaudimą.
Kita priežastis – gyvenimo kokybė ir ramesnis tempas.
Žmonės, dirbantys iš kaimo, dažnai pabrėžia galimybę darbo pertraukos metu išeiti į sodą, mišką ar tiesiog prisėsti kieme vietoje perpildyto miesto parko.
Ne mažiau svarbus ir socialinis aspektas: grįžimas ar persikėlimas į mažesnę bendruomenę leidžia atgaivinti ryšius su giminėmis, įsitraukti į vietos veiklas, padėti vyresniems artimiesiems.
Daugeliui tai tampa būdu suderinti profesinius tikslus ir asmeninę atsakomybę už šeimą.
Iššūkiai: nuo interneto iki ribų tarp darbo ir laisvalaikio
Nors regionuose interneto kokybė pastebimai gerėja, daliai žmonių tai vis dar yra pagrindinis barjeras.
Stabilus ryšys ypač svarbus tiems, kurių darbas susijęs su vaizdo konferencijomis, didelių failų siuntimu ar DI įrankių naudojimu.
Kitas iššūkis – nusistatyti aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio laiko.
Gyvenant ir dirbant toje pačioje erdvėje, ypač kaimo sodyboje, kur nuolat atsiranda buities ar ūkio darbų, lengva išsitęsti ir darbo valandas, ir poilsį.
Daug kas pastebi, kad produktyviausi tampa įvedę griežtas dienos taisykles: konkrečią darbo pradžią, pertraukas, laiką fiziniam aktyvumui ir vakarinį atsijungimą nuo ekranų.
Tai padeda išvengti nuovargio ir išsekimo, kuris kyla, kai darbas nepastebimai persikelia į visą parą.
Psichologiškai gali būti nelengva ir dėl mažesnio tiesioginio bendravimo su kolegomis.
Ne visi darbdaviai dar yra sukūrę tvirtą nuotolinės darbo kultūros pagrindą, kurioje palaikomi ne tik darbo procesai, bet ir komandos ryšiai.
Kaip tam ruošiasi regionai?
Besikeičiantys įpročiai skatina ir kai kurias savivaldybes peržiūrėti savo požiūrį į darbo iš namų galimybes.
Ten, kur matoma didesnė nuotoliniu dirbančių gyventojų koncentracija, atsiranda bendradarbystės erdvės, viešos vietos su patogiais darbo stalais, elektros lizdais ir greitu internetu.
Nedideli miesteliai ir kaimai taip pat ima suvokti, kad skaitmeniniai atsikraustėliai gali tapti viena iš galimybių atgaivinti vietos ekonomiką.
Į vietovę įsikėlę nuotoliniai darbuotojai naudojasi vietinėmis parduotuvėmis, kavinėmis, amatininkų paslaugomis, prisideda prie kultūrinių renginių lankomumo.
Dalis regionų mato progą pritraukti būtent tokius gyventojus siūlydami geresnę infrastruktūrą šeimoms: darželius, mokyklas, laisvalaikio erdves vaikams ir suaugusiesiems.
Tai tampa papildomu argumentu tiems, kurie svarsto, ar verta palikti didmiestį ilgam laikui.
Ką verta įvertinti prieš persikeliant?
Norintiems išbandyti nuotolinį darbą iš kaimo, specialistai siūlo pradėti nuo bandomojo laikotarpio – kelių savaičių ar mėnesio.
Per šį laiką aiškiai paaiškėja reali interneto kokybė, darbo sąlygos namuose ir tai, kaip nauja aplinka veikia produktyvumą.
Svarbu pasirūpinti patogia darbo vieta: stalu, kėde, apšvietimu, ausinėmis, kad būtų galima susikaupti net tada, kai namuose yra ir kiti šeimos nariai.
Taip pat verta aptarti lūkesčius su darbdaviu – dėl darbo valandų, pasiekiamumo, komandinių susitikimų gyvai ar nuotoliu.
Daugeliui šis gyvenimo būdas tampa būdu susikurti sau ramesnę, labiau subalansuotą kasdienybę, neprarandant profesinių ambicijų.
Jei tokie sprendimai ir toliau plėsis, nuotolinis darbas iš kaimo gali tapti viena iš svarbių Lietuvos regionų atsigavimo dalių.
