Mokslininkai vis dažniau fiksuoja mikroplastiko daleles net ir ten, kur žmogaus veiklos beveik nėra – kalnų viršūnėse, atokiose salose ir net debesyse.
Tai reiškia, kad plastikas cirkuliuoja atmosferoje ir gali kristi žemyn kartu su lietumi, sniegu ar rūku.
Kas yra mikroplastikas ir kur jis slepiasi?
Mikroplastiku vadinamos plastiko dalelės, kurių dydis mažesnis nei penki milimetrai.
Dar smulkesnės, mažesnės nei kelių mikrometrų, vadinamos nanoplastiku ir gali būti nematomos net per įprastą mikroskopą.
Šios dalelės atsiranda ir skaidantis didesniems plastiko daiktams, ir jau gaminamos pramonėje, pavyzdžiui, kai kurioms technologinėms reikmėms.
Jos randamos upėse, vandenynuose, dirvožemyje, gyvūnų ir žmonių organizmuose.
Pastaraisiais metais vis dažniau tiriamas ir mikroplastikas ore.
Matuojant dalelių koncentraciją ant sniego, lietaus filtrų ar surinktų debesų kondensato pavyzdžių, paaiškėjo, kad plastikas sklando ir atmosferoje.
Kaip plastikas pakyla į dangų?
Vienas pagrindinių šaltinių – vėjas, pakeliantis dulkes nuo užterštų paviršių.
Smulkios plastiko dalelės kartu su mineralinėmis dulkėmis, dirvožemio trupiniais ir suodžiais pernešamos į aukštesnius atmosferos sluoksnius.
Nemenką dalį mikroplastiko į orą išmeta ir miestai.
Trintis tarp automobilių padangų ir kelio dangos sukuria smulkias gumos ir plastiko daleles, kurios pakyla į orą kartu su kito tipo kietosiomis dalelėmis.
Nemažai įtakos turi ir sintetiniai drabužiai.
Skalbimo metu išsiskyrusios plastiko skaidulos patenka į kanalizaciją, vandenynus, o vėliau, bangoms laužant plastiką, dalelės iš naujo pakyla į atmosferą jūros purslų pavidalu.
Galiausiai, plastiko dalelių sklandymą ore lemia ir pačio atmosferos sraujymės.
Jos gali pernešti mikroplastiką per šimtus ar net tūkstančius kilometrų nuo pirminio šaltinio.
Mikroplastikas lietuje: ką rodo tyrimai?
Analizuodami lietaus vandenį skirtinguose pasaulio regionuose, tyrėjai nustatė, kad didžiojoje dalyje mėginių aptinkama plastiko dalelių.
Jų forma dažnai būna plaušeliai, fragmentai ar mažos granulės, primenančios dulkes.
Koncentracijos labai skiriasi priklausomai nuo vietovės, metų laiko ir oro sąlygų.
Tankiai apgyvendintuose regionuose, šalia pramonės ar intensyvaus eismo zonų, mikroplastiko paprastai randama daugiau.
Net ir atokiose vietovėse aptinkamos dalelės rodo, kad plastikas keliauja toli nuo pirminio šaltinio.
Toks „plastiko lietus“ reiškia, kad mikroplastikas gali patekti į ežerus, gruntinį vandenį, dirvožemį ir maisto grandinę.
Kokį poveikį tai gali turėti sveikatai?
Mokslininkai vis dar aiškinasi, kaip mikroplastikas veikia žmogaus organizmą, tačiau nerimą kelia keli aspektai.
Smulkios dalelės gali būti įkvepiamos kartu su oru arba nuryjamos su maistu ir vandeniu.
Laboratoriniai tyrimai su ląstelėmis ir gyvūnų modeliais rodo, kad kai kurios dalelės gali sukelti uždegiminius procesus ar pažeisti audinius.
Vis dėlto tiesioginis ilgalaikis poveikis žmonėms dar nėra iki galo aiškus.
Kitas klausimas – chemikalai, kurie yra plastiko sudėtyje arba prie jo prisitvirtina aplinkoje.
Ant mikroplastiko paviršiaus gali kauptis sunkieji metalai, organiniai teršalai, patogenai.
Todėl susidaro savotiški „teršalų kokteiliai“, kurie kartu su lietumi gali pasiekti geriamąjį vandenį, dirvožemį ar pasėlius.
Šią sritį mokslas tik pradeda sistemingai tirti.
Ką gali padaryti vartotojai ir miestai?
Visos problemos išspręsti vien tik asmeniniais pasirinkimais neįmanoma, tačiau mažinti plastiko kiekį galima jau dabar.
Didžiausią naudą duoda vienkartinių plastikinių gaminių atsisakymas, ilgaamžiškų daiktų rinkimasis ir rūšiavimas.
Mažinant mikroplastiko kiekį svarbūs ir tekstilės pasirinkimai.
Natūralių medžiagų drabužiai skalbiant išskiria mažiau plastiko plaušelių, o skalbimo maišeliai ir filtrai gali sumažinti dalelių patekimą į nuotekas.
Miestams ir savivaldybėms didelė užduotis – gatvių ir nuotekų valymas, efektyvūs filtravimo įrenginiai lietaus kanalizacijose.
Tai padeda sulaikyti dalį kietųjų dalelių, kurios kitaip patektų į upes ir vandenynus.
Pramonės įmonės gali diegti pažangesnes filtravimo ir perdirbimo technologijas, riboti mikroplastiko naudojimą produktuose.
Politiniu lygiu daugelyje šalių jau svarstomi ribojimai, susiję su mikroplastiką išskiriančiomis medžiagomis.
Kodėl svarbu stebėti dangų?
Mikroplastiko kelias per atmosferą rodo, kad plastiko problema nėra tik šiukšliadėžių ir pakrančių klausimas.
Plastikas tampa globalia, nematoma fonine tarša, kuri cirkuliuoja kartu su vandens ciklu.
Norint suprasti tikrąjį mastą, reikia ilgalaikių stebėsenos programų skirtinguose regionuose.
Tada galima tiksliau įvertinti, kiek mikroplastiko iškrenta kartu su krituliais ir kaip tai veikia ekosistemas.
Tyrimai ore, debesyse ir lietaus vandenyje padeda rengti pagrįstas reguliavimo priemones.
Kuo tiksliau suprantame, kur ir kaip plastikas keliauja, tuo lengviau pasirinkti veiksmingiausias priemones jam sustabdyti.
