Europoje pradedama diegti skaitmeninė tapatybės piniginė žada iš esmės pakeisti, kaip prisijungiame prie viešųjų ir privačių paslaugų internete.
Lietuvos institucijos ruošiamos pokyčiams, o gyventojams tai gali tapti patogia alternatyva slaptažodžiams, kodų kortelėms ir net fiziniams asmens dokumentams.
Kas yra skaitmeninė tapatybės piniginė?
Skaitmeninė tapatybės piniginė – tai programėlė telefone arba kompiuteryje, kurioje žmogus galės saugiai laikyti savo asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimo, studento pažymėjimo ar kitų sertifikatų skaitmenines versijas.
Tokios piniginės paskirtis – leisti patogiai ir tiksliai įrodyti savo tapatybę internete ir fizinėse vietose, neatskleidžiant daugiau duomenų, nei būtina.
Europos Komisija siekia, kad bendra europinė skaitmeninės tapatybės schema veiktų visose valstybėse narėse.
Teoriškai lietuvis, naudodamasis savo tapatybės pinigine, galėtų prisijungti prie viešųjų paslaugų kitose šalyse ar sudaryti sutartis su užsienio įmonėmis taip pat lengvai, kaip tai daro Lietuvoje.
Kuo tai skirsis nuo dabartinių prisijungimo būdų?
Dauguma Lietuvos gyventojų prie e. paslaugų jungiasi per elektroninę bankininkystę, mobilųjį parašą ar Smart-ID.
Skaitmeninė tapatybės piniginė iš esmės bus naujos kartos sprendimas, leidžiantis vienu įrankiu pakeisti kelis skirtingus būdus.
Viena iš esminių naujovių – dalijimasis tik tiek duomenų, kiek reikia konkrečiai paslaugai.
Pavyzdžiui, norint įrodyti amžių, sistema paslaugų teikėjui perduotų tik patvirtinimą, kad žmogui yra daugiau nei 18 metų, bet ne gimimo datą ar asmens kodą.
Skirtingai nei dauguma dabartinių prisijungimo priemonių, naujoji piniginė bus tiesiogiai reguliuojama europiniu mastu.
Tai reiškia griežtą techninių ir saugumo reikalavimų standartizavimą, taip pat aiškesnę atsakomybę už duomenų apsaugą.
Privatumas ir duomenų kontrolė
Vienas svarbiausių klausimų, kylantis kalbant apie skaitmeninę tapatybę, yra privatumas ir asmens duomenų kontrolė.
Modelis numato, kad žmogus turės daugiau galios valdyti, kokiai paslaugai kokius duomenis atskleisti ir kaip ilgai jie gali būti naudojami.
Technologiniu lygmeniu planuojama plačiau taikyti šifravimą, decentralizuotus sertifikatus ir tapatybės patvirtinimus, kurie galioja tik konkrečiam veiksmui.
Tai mažina riziką, kad vienas duomenų nutekėjimas atvers kelią kitoms paskyroms perimti.
Svarbu ir tai, kad skaitmeninė tapatybės piniginė neturėtų tapti vienu dideliu duomenų sandėliu.
Numatoma, kad daug informacijos liks pas pirminius duomenų valdytojus, o piniginėje bus saugomi kriptografiniai įrodymai, jog tam tikri faktai apie asmenį yra teisingi.
Kokios naudos vartotojams ir verslui?
Paprastam gyventojui svarbiausia nauda – patogumas ir laiko taupymas.
Prisijungimas prie skirtingų paslaugų, naujų sutarčių sudarymas ar tapatybės patvirtinimas kelionėse gali tapti keliais paspaudimais telefone, be papildomų skaitytuvų ar kodų generatorių.
Verslui tai reiškia paprastesnį klientų identifikavimą ir mažesnę riziką dėl sukčiavimo.
Bankai, draudimo bendrovės, telekomunikacijų įmonės, dalijimosi ekonomikos platformos galės greičiau priimti naujus klientus, kartu laikydamiesi griežtų teisinių reikalavimų.
Skaitmeninė tapatybės piniginė taip pat gali paskatinti naujų paslaugų atsiradimą.
Pavyzdžiui, trumpalaikės nuomos platformos ar automobilių dalijimosi paslaugos galėtų tapatybę ir vairuotojo pažymėjimą patikrinti akimirksniu, be fizinio dokumento pateikimo.
Galimi pavojai ir iššūkiai
Nors technologija žada patogumą, rizikų išvengti nepavyks.
Viena didžiausių baimių – kad skaitmeninė priemonė taps patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams.
Sprendimo saugumą lems keli sluoksniai: įrenginio apsauga, operacinės sistemos saugumas, pačios programėlės architektūra ir serverių infrastruktūra.
Silpna grandis bet kuriame lygmenyje gali atverti kelią sukčiavimui ar tapatybės vagystei.
Kita problema – skaitmeninė atskirtis.
Ne visi gyventojai turi išmanųjį telefoną ar pakankamus skaitmeninius įgūdžius, todėl valstybėms teks užtikrinti alternatyvius prisijungimo būdus ir švietimo priemones.
Iššūkių kels ir tarptautinis suderinamumas.
Skirtingose šalyse taikomos skaitmeninės tapatybės schemos turės veikti kartu, kad žmogus galėtų sklandžiai naudotis paslaugomis visoje Europoje.
Kur šioje schemoje Lietuva?
Lietuva jau turi gana pažangią elektroninės atpažinties infrastruktūrą – naudojami kvalifikuoti elektroniniai parašai, mobilusis parašas, asmens tapatybės kortelės su lustu.
Šie sprendimai taps pagrindu skaitmeninės tapatybės piniginei, kuri ateityje turėtų įsiviešpatauti kaip pagrindinė priemonė.
Tikėtina, kad nauja priemonė bus integruota į jau veikiančias platformas ir e. paslaugų portalus.
Gyventojams svarbu seks pokyčius ir suprasti, kaip atnaujinti savo prisijungimo būdus, kai skaitmeninė piniginė taps plačiai prieinama.
Verslui ir viešajam sektoriui tai – proga peržiūrėti tapatybės valdymo procesus, atnaujinti vidaus sistemas ir pasirengti, kad naudotojai vis dažniau identifikuosis per vieningą europinę priemonę.
Galutinis skaitmeninės tapatybės piniginės poveikis priklausys nuo to, kaip sklandžiai pavyks suderinti technologiją, teisinį reguliavimą ir žmonių pasitikėjimą.
