Asmens duomenų nutekėjimai, agresyvus sekimas ir personalizuotos reklamos privatumą internete pavertė viena svarbiausių temų ir Lietuvoje.
Vis daugiau vartotojų savo naršyklėse diegia plėtinius, kurie blokuoja reklamą, seklimo slapukus ir stebėjimo kodus.
Kodėl naršyklės plėtiniai tapo būtini?
Didžioji dalis svetainių šiandien renka išsamią informaciją apie lankytojų elgesį, įpročius ir pomėgius.
Tai daroma ne tik analitikai, bet ir tam, kad būtų galima parduoti taiklesnes reklamas arba dalintis duomenimis su trečiosiomis šalimis.
Europos Sąjungoje galioja griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės, tačiau jos ne visada pilnai apsaugo nuo sekimo techninių priemonių.
Dėl to daliai vartotojų vien slapukų sutikimo langelių nepakanka, jie ieško techninių sprendimų naršyklės lygiu.
Čia atsiranda plėtinių vertė: jie automatiškai filtruoja reklaminius skriptus, trečiųjų šalių sekimo pikselius, socialinių tinklų įskiepius ir kitus elementus.
Nauda dvejopa – mažiau sekimo ir greitesnis, švaresnis naršymas.
Kokie plėtinių tipai populiariausi?
Dažniausiai pasirenkami plėtiniai, blokuojantys reklamą ir sekimą vienu metu.
Jie remiasi bendru juoduoju sąrašu, kuriame nuolat atnaujinami žinomų reklamos ir analizės tinklų adresai.
Kita kategorija – slapukų ir leidimų valdymo plėtiniai.
Jie padeda automatiškai atmesti nebūtinus slapukus arba greitai peržiūrėti, kokius leidimus suteikėte skirtingoms svetainėms.
Trečias tipas – antivirusiniai ir sukčiavimo prevencijos plėtiniai.
Jie ne tiek orientuoti į privatumą, kiek į saugumą, tačiau dažnai perspėja ir apie įtartinas trečiųjų šalių užklausas.
Galiausiai, nemažai vartotojų renkasi slaptažodžių tvarkykles.
Jos ne tik saugiai saugo prisijungimo duomenis, bet ir leidžia naudoti skirtingus, stiprius slaptažodžius skirtingoms paskyroms.
Nauda ir paslėpti kompromisai
Privatumo plėtiniai dažnai leidžia pajausti akivaizdų greičio pagerėjimą.
Nebesikraunant dideliems reklaminiams blokams ir vaizdo skydeliams, svetainės atsidaro greičiau, o mobiliajame internete suvartojama mažiau duomenų.
Kita vertus, dalis nemokamų svetainių išsilaiko tik iš reklamos pajamų.
Agresyvus visų reklamų blokavimas reiškia, kad tokie projektai ilguoju laikotarpiu gali sunkiau išsilaikyti ar būti priversti ieškoti kitų, vartotojams mažiau patogių pajamų šaltinių.
Dar vienas kompromisas – funkcionalumas.
Kai kurie plėtiniai užblokuoja ne tik sekimą, bet ir būtinas svetainės dalis, pavyzdžiui, komentarų sistemas ar įterptus žemėlapius.
Todėl vartotojui tenka laviruoti tarp maksimalios apsaugos ir patogaus naršymo.
Daugumoje plėtinių galima kurti išimtis patikimoms svetainėms, kad jos būtų rodomos pilnai.
Kaip atsirinkti saugų plėtinį?
Nors plėtiniai skirti saugumui ir privatumui, jie patys turi gana plačius techninius įgaliojimus naršyklėje.
Todėl renkantis būtina atkreipti dėmesį į kūrėjo reputaciją, įdiegimų skaičių ir atsiliepimus.
Patikimesni dažniausiai yra atvirojo kodo projektai arba gerai žinomos kibernetinio saugumo bendrovės.
Atvirojo kodo sprendimai leidžia nepriklausomiems ekspertams peržiūrėti kodą ir įsitikinti, kad plėtinys pats neseka vartotojų.
Reikėtų vengti plėtinių, kurie prašo perteklinių leidimų, nesusijusių su jų funkcija.
Pavyzdžiui, reklamos blokavimui nebūtina prieiga prie jūsų failų sistemos ar el. pašto turinio.
Naudinga periodiškai peržiūrėti naršyklėje įdiegtus plėtinius ir pašalinti seniai nenaudojamus arba abejonių keliančius.
Kuo mažiau papildinių, tuo mažesnė rizika, kad vienas iš jų taps silpnąja grandimi.
Lietuvos vartotojų įpročiai ir teisinis fonas
Lietuvoje naršyklės plėtiniai kol kas nėra tiesiogiai reglamentuojami atskirais teisės aktais.
Tačiau jiems galioja bendra asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo tvarka.
Praktikoje tai reiškia, kad plėtiniai, renkantys asmens duomenis ar naudojantys debesijos paslaugas, turi laikytis tų pačių reikalavimų kaip ir bet kuri kita skaitmeninė paslauga.
Vartotojui svarbu perskaityti privatumo politiką ir atkreipti dėmesį, ar duomenys nėra perduodami už Europos Sąjungos ribų.
Lietuvių įpročiai sparčiai kinta – vis daugiau žmonių savo telefonuose ir kompiuteriuose blokuoja slapukus, reklamas ir stebėjimo įrankius.
Apklausos rodo, kad privatumas ir duomenų saugumas tampa viena iš svarbiausių priežasčių renkantis ne tik plėtinius, bet ir pačią naršyklę.
Todėl tikėtina, kad ateinančiais metais didžioji dalis naršyklėse šiandien naudojamų plėtinių funkcijų bus palaipsniui integruotos tiesiai į pačias naršykles.
Vartotojui tai suteiks daugiau apsaugos „iš dėžutės“, tačiau išliks poreikis išmanyti, kokius duomenis ir kam jis vis dėlto nori patikėti.
