Išmaniųjų namų įrenginiai Lietuvoje jau nebėra naujovė, tačiau daug žmonių juos naudoja tik patogumui, o ne realiam energijos taupymui.
Tuo tarpu tinkamai sukonfigūruota sistema gali pastebimai sumažinti mėnesines sąskaitas už elektrą ir šildymą.
Išmanūs lizdai ir lemputės
Dažniausias pirmasis žingsnis į išmanųjį namą – išmanūs elektros lizdai ir lemputės.
Jie leidžia tiksliai matyti, kiek energijos sunaudoja konkretus prietaisas, ir išjungti jį nuotoliniu būdu.
Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad televizorius, žaidimų konsolė ar kavos aparatas naktį būtų visiškai atjungti.
Taip sumažinama vadinamoji budėjimo režimo arba „vampyrinė“ elektros sąnauda, kuri per mėnesį susidaro į gana apčiuopiamą sumą.
Išmanios lemputės leidžia automatiškai mažinti ryškumą vakare ir pritemdyti apšvietimą tuose kambariuose, kuriuose niekas nesėdi.
Be to, jų programėlėse dažnai rodomos preliminarios sąnaudų prognozės, todėl lengviau suprasti, kokį poveikį turi pasirinktas ryškumas ar naudojimo laikas.
Šildymo ir vėsinimo valdymas
Didžiausias sutaupymo potencialas dažniausiai slypi šildymo ir vėsinimo valdyme.
Išmanūs termostatai ir radiatoriniai termostatiniai vožtuvai leidžia kur kas tiksliau reguliuoti temperatūrą atskirose namų zonose.
Čia svarbu ne tik sumažinti temperatūrą, kai namuose nieko nėra.
Dar daugiau galima sutaupyti nustatant skirtingus režimus skirtingoms savaitės dienoms, atsižvelgiant į realų šeimos gyvenimo ritmą.
Modernesni įrenginiai geba stebėti jūsų įpročius ir patys pasiūlo optimalius grafikus.
Naudojant DI, tokie sprendimai atsižvelgia į orų prognozes ir iš anksto sumažina arba padidina temperatūrą, kad išvengtų energijos šuolių.
Jutikliai ir automatizavimo scenarijai
Vien tik išmanių lempučių ar lizdų neužtenka, jei jie veikia kaip paprasti jungikliai.
Reali nauda atsiranda tada, kai prie sistemos prijungiami judesio, durų, langų ir šviesos jutikliai.
Pavyzdžiui, galima sukurti scenarijų, kad apšvietimas koridoriuje įsijungtų tik tada, kai užfiksuojamas judesys ir lauke jau tamsu.
Tokiu būdu šviesa nedega be reikalo dienos metu, o naktį nereikia ieškoti jungiklių.
Langų jutikliai naudingi šildymo ir kondicionavimo kontrolei.
Atidarius langą, sistema gali automatiškai sumažinti arba išjungti šildymą ir kondicionierių tame kambaryje, kad energija nebūtų švaistoma.
Elektros sąnaudų stebėjimas realiu laiku
Išmanieji elektros skaitikliai ir specialūs monitoriai leidžia gyventojams matyti ne tik mėnesinę sąskaitą, bet ir faktinį suvartojimą konkrečiu momentu.
Matant, kada suvartojimas šokteli, lengviau pastebėti energijos „surinkėjus“ – seną šaldytuvą, vandens šildytuvą ar nuolat veikiančius įkroviklius.
Dalis tokių įrenginių leidžia nustatyti tikslus mėnesio biudžetus ir įspėjimus.
Pasiekus ribą, telefonas gauna pranešimą, o vartotojas gali nuspręsti, kurių prietaisų naudojimą sumažinti.
Smulkesnis stebėjimas ypač naudingas namuose, kuriuose yra elektrinis šildymas, kondicionieriai ar elektromobilių įkrovimo stotelės.
Tokiais atvejais keli netinkamai parinkti nustatymai gali lemti šimtų eurų skirtumą per šildymo sezoną.
Privatumas ir saugumas
Renkantis išmaniųjų namų įrangą, svarbu įvertinti ne tik kainą ir funkcijas, bet ir duomenų apsaugą.
Didžioji dalis įrenginių jungiasi prie debesijos paslaugų, todėl dalis informacijos keliauja į gamintojo serverius.
Verčiau rinktis gamintojus, kurie aiškiai nurodo, kokius duomenis renka ir kiek laiko juos saugo.
Taip pat būtina reguliariai atnaujinti programinę įrangą ir naudoti stiprius slaptažodžius valdymo programėlėms.
Svarbu ir tai, kad išmanūs įrenginiai būtų prijungti prie saugaus namų tinklo.
Vertėtų atskirti svečių „Wi-Fi“ ir pagrindinį tinklą, kad sumažėtų rizika, jog į namų sistemą pateks pašaliniai.
Kaip pradėti ir nepermokėti?
Pradėti verta nuo aiškaus tikslo – ar labiau rūpi patogumas, ar konkretus sutaupymas.
Jei prioritetas – mažesnės sąskaitos, pirmiausia reikėtų modernizuoti šildymo valdymą ir apšvietimą, o tik po to galvoti apie pramogų ar buitinės technikos valdymą.
Nebūtina visko įsirengti iš karto.
Dauguma sistemų lengvai plečiamos, todėl galima pradėti nuo kelių pagrindinių įrenginių ir palaipsniui jungti papildomus.
Verta įvertinti ir tai, kokius standartus palaiko konkreti įranga.
Bendri protokolai, tokie kaip „Matter“, leidžia derinti skirtingų gamintojų įrenginius ir taip ateityje išvengti uždarų ekosistemų, kuriose už papildomus modulius tenka mokėti brangiau.
Išmanusis namas neturi būti brangi prabanga ar sudėtingas projektas.
Net keli protingai parinkti sprendimai gali sumažinti elektros sąnaudas ir kartu padidinti kasdienį komfortą.
