Vis daugiau metų svetur praleidusių lietuvių grįžta gyventi į Lietuvos regionus, bet darbo ieško ne vietos įmonėse, o pasaulinėse nuotolinio darbo platformose.
Jie derina užsienietiškus atlyginimus su ramesniu gyvenimu mažesniuose miestuose ar net kaimuose.
Nauja migracijos kryptis
Pastaraisiais metais vis dažniau matoma kita migracijos banga – ne iš Lietuvos, o atgal į ją.
Dalis emigrantų patirtį ir kontaktus naudoja tam, kad, grįžę namo, išlaikytų darbą tarptautinėse komandose.
Tokį kelią dažniausiai renkasi specialistai, kurie gali dirbti kompiuteriu: programuotojai, rinkodaros, dizaino, finansų, klientų aptarnavimo profesionalai.
Jų teigimu, interneto ir DI įrankiai leido darbą „atsinešti“ su savimi, neprisirišant prie konkrečios šalies.
Regionų savivaldybės pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja nuotolinio darbo galimybes.
Jos įrengia bendradarbystės erdves, gerina viešąjį interneto ryšį ir siūlo paramą būsto įsigijimui ar nuomai grįžtantiems gyventojams.
Kuo vilioja gyvenimas regionuose
Grįžtantys emigrantai dažniausiai mini kelis pagrindinius argumentus: lėtesnį tempą, artumą šeimai ir mažesnes išlaidas kasdieniam gyvenimui.
Nors atlygis už darbą dažnai išlieka toks pats kaip užsienyje, būsto nuoma ar paskolos įmokos regionuose paprastai yra kur kas mažesnės nei didžiuosiuose Europos miestuose.
Dalis grįžtančiųjų pasirenka gimtąjį miestą ar miestelį.
Kiti ieško vietos netoli didesnio miesto, kad prireikus galėtų greitai pasiekti biurą, oro uostą ar klientus.
Neretai šeimos įvardija ir vaikų ugdymo aplinką.
Mažesnės klasės, trumpesnės kelionės į mokyklą ir daugiau laiko lauke tampa svarbia priežastimi keisti didmiesčio butą į namą su kiemu.
Aukštesni atlyginimai – regiono ekonomikai
Ekonomistai pastebi, kad nuotoliniu būdu dirbantys grįžę emigrantai į regionų ekonomiką atneša naują pajamų lygį.
Jie dažnai uždirba daugiau nei vidutinis to regiono atlyginimas ir daugiau išleidžia vietinėms paslaugoms.
Tokie gyventojai padeda išlaikyti vietines parduotuves, kavines, sporto klubus ir laisvalaikio paslaugų teikėjus.
Didėjant paklausai, verslas gali investuoti ir siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą, nei įprastai tik iš vietos rinkos gyvenančiuose miestuose.
Grįžę specialistai dažnai atsineša ir kitokią darbo kultūrą.
Jie padeda vietos įmonėms patogiau bendrauti su užsienio partneriais, pataria dėl standartų, projektų valdymo ar skaitmeninių įrankių.
Iššūkiai: ryšys, paslaugos ir vienatvė
Nors nuotolinis darbas iš regionų skamba patraukliai, realybėje ne viskas taip paprasta.
Ne visur interneto ryšys yra pakankamai stabilus vaizdo susitikimams, o sutrikimai gali tapti rimta profesine problema.
Kitas klausimas – paslaugų prieinamumas.
Dideli atstumai iki ligoninių, specializuotų gydytojų, vaikų būrelių ar kultūros renginių gali tapti iššūkiu šeimoms, pripratusioms prie didmiesčio pasiūlos.
Ne mažiau svarbi ir socialinė pusė.
Grįžtantieji dažnai pasigenda bendraminčių bendruomenės, ypač jei dirba itin specifinėse srityse ir retai sutinka kolegų gyvai.
Kaip pasiruošti grįžimui?
Ekspertai pataria grįžimą į regioną planuoti taip pat atsakingai, kaip planuojama emigracija.
Prieš priimant sprendimą verta kelis kartus atvykti į pasirinktą vietą, pabandyti dirbti nuotoliu bent kelias savaites ir įvertinti ryšio, infrastruktūros bei kasdienio gyvenimo kokybę.
Reikėtų iš anksto išsiaiškinti ir mokesčių bei socialinių garantijų klausimus.
Darbas užsienio įmonėje, gyvenant Lietuvoje, gali reikšti skirtingas mokestines prievoles, todėl pravartu pasikonsultuoti su buhalteriais ar mokesčių specialistais.
Prieš pasirinkdami konkrečią vietą, žmonės dažnai įvertina vietos mokyklas, darželius, medicinos įstaigas, transporto maršrutus, net ir paprasčiausias kasdienes paslaugas, tokias kaip kirpykla ar sporto klubas.
Šios smulkios detalės vėliau lemia, ar nuotolinis darbas iš regiono taps ilgalaikiu ir patogiu sprendimu.
Regionų ateitis – mišrus modelis
Nuotolinio darbo plėtra rodo, kad Lietuvos regionai gali keistis net ir be didelių gamyklų ar logistikos centrų.
Jiems svarbu tapti patrauklia gyvenimo, o ne tik darbo vieta.
Mišrus modelis, kai dalis gyventojų dirba pasaulinėse rinkose, o dalis – vietos versluose ir viešajame sektoriuje, gali padėti regionams išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo.
Augantis grįžtančių emigrantų skaičius rodo, kad toks kelias daugeliui tampa realia ir patrauklia alternatyva gyvenimui užsienyje.
