Net ir labai mažame sode galima sėkmingai kompostuoti žaliąsias atliekas taip, kad nekiltų nei kvapų, nei kenkėjų problemų.
Tam reikia tik tinkamai pasirinkti vietą, dėžę ir laikytis kelių paprastų taisyklių.
Kodėl verta kompostuoti
Kompostavimas padeda sumažinti buitinių atliekų kiekį ir sutaupyti trąšoms skirtų pinigų.
Be to, tai natūralus būdas pagerinti dirvožemį ir augalų sveikatą.
Komposte susidarantis humusas praturtina žemę maistinėmis medžiagomis.
Dirva tampa puri, geriau sulaiko drėgmę ir orą, todėl augalai lengviau įsišaknija.
Mažame sode tai ypač svarbu, nes kiekvienas kvadratinis metras turi duoti kuo didesnį derlių.
Naudojant kompostą, galima sumažinti cheminių trąšų poreikį ir saugiau auginti daržoves šeimai.
Vietos ir dėžės pasirinkimas
Komposto vieta turėtų būti pusiau pavėsyje, kad krūva neperkaistų ir neperdžiūtų.
Gerai, jei kompostinė nestovi pačiame poilsio kampelyje, bet ir nėra visiškai nustumta į tolimiausią sklypo kampą.
Mažam sodui patogios vertikalios arba kampinės kompostinės, kurios užima nedaug vietos.
Galima rinktis medinę dėžę, plastikinį konteinerį ar specialią uždarą kompostinę su dangčiu.
Uždaros kompostinės ypač tinka miestų soduose, kur sklypai maži, o kaimynai arti.
Jos geriau sulaiko kvapus, neleidžia patekti graužikams ir atrodo tvarkingiau.
Kompostinė turi liestis su žeme, kad į ją galėtų patekti sliekai ir dirvožemio mikroorganizmai.
Dugne nereikia tiesti plėvelės ar betono, pakanka sluoksnio šakelių, kurios užtikrins drenažą.
Ką dėti į kompostą
Į kompostą tinka sodo žolė, lapai, smulkios šakelės, daržovių ir vaisių lupenos, kavos tirščiai, arbatos tirščiai.
Mažame sode dažnai susidaro daug nupjautos vejos žolės, todėl ją svarbu maišyti su stambesnėmis medžiagomis.
Norint išvengti kvapų, būtina derinti vadinamąsias žalias ir rudas medžiagas.
Žalios medžiagos yra šviežios ir drėgnos, pavyzdžiui, žolė ar virtuvės atliekos, o rudos – sausos, pavyzdžiui, lapai, šiaudai, kartonas.
Kiekvieną sluoksnį žalių atliekų reikėtų užberti plonesniu sluoksniu rudų medžiagų.
Taip išlaikomas komposto drėgnumas ir struktūra, o paviršiuje nesusidaro tirštas, dvokiantis sluoksnis.
Nerekomenduojama kompostuoti mėsos, žuvies, riebių pieno produktų, virtų patiekalų likučių.
Šios atliekos vilioja graužikus ir kitus kenkėjus, be to, gali pradėti gesti ir skleisti aštrų kvapą.
Į kompostą taip pat nevertėtų dėti piktžolių su subrendusiomis sėklomis ir sergančių augalų liekanų.
Jos gali išlikti komposte ir vėliau sukelti problemas darže.
Kaip išvengti kvapų ir kenkėjų
Nemalonūs kvapai atsiranda tada, kai komposte trūksta oro ir vyrauja per drėgnos, tankios medžiagos.
Todėl svarbu kartą per kelias savaites komposto sluogsnį kiek supurenti šakėmis arba orapūte.
Jei kompostas per drėgnas, verta įberti daugiau sausų lapų, susmulkinto kartono ar pjuvenų.
Jei per sausas ir nevyksta joks irimas, padės palaistymas vandeniu ir plonesnis šviežių atliekų sluoksnis.
Vabzdžiai komposte yra natūralus reiškinys, tačiau graužikai ar musės rodo netinkamą sudėtį.
Dažnai tai reiškia, kad dedama per daug virtuvės atliekų ir jos neapdengiamos sausomis medžiagomis.
Mažame sode patogu naudoti kompostines su dangčiu ir smulkesnėmis angomis šonuose.
Tokios konstrukcijos apsunkina patekimą graužikams ir kartu palaiko reikalingą vėdinimą.
Priežiūra per metus
Pavasarį verta patikrinti per žiemą sukauptą kompostą ir atskirti gerai subrendusią dalį.
Subrendęs kompostas būna tamsios spalvos, purus, be aiškiai atpažįstamų atliekų likučių.
Vasarą kompostas paprastai bręsta greičiausiai, nes daugiau šilumos ir žalių atliekų.
Šiuo metu itin svarbu nepamiršti sausų medžiagų ir prireikus kompostą palaistyti.
Rudenį į kompostą patenka daug lapų ir daržo liekanų.
Lapus verta šiek tiek susmulkinti, kad jie greičiau suirtų ir neuždengtų viso paviršiaus vientisa mase.
Žiemą komposto procesai sulėtėja, bet jų stabdyti nereikia.
Virtuvės atliekas galima ir toliau nešti, tik patogu jas pridengti storesniu lapų ar žemės sluoksniu.
Tvarkingai prižiūrimas kompostas mažame sode tampa ne problema, o vertinga priemone.
Po metų ar pusantrų galima turėti savo trąšų ir tuo pačiu sumažinti išmetamų atliekų kiekį.
