Žiedadulkių sezonas Lietuvoje pastebimai ilgėja ir stiprėja, o tai jaučia vis daugiau alergiškų žmonių. Mokslininkai šį pokytį sieja su klimato kaita ir įspėja, kad artimiausiais dešimtmečiais situacija gali dar labiau komplikuotis.
Šylantis klimatas lemia, kad augalai pradeda žydėti anksčiau, žydi ilgiau ir kai kuriais atvejais išskiria daugiau žiedadulkių. Gydytojai alergologai pastebi, kad pacientų su sezoninėmis alergijomis daugėja, o simptomai dažnai būna intensyvesni nei prieš kelis dešimtmečius.
Kaip klimato kaita veikia žiedadulkes
Temperatūros kilimas pavasarį lemia ankstesnį augalų vegetacijos startą. Tai reiškia, kad pirmosios pavojingos žiedadulkės ore atsiranda dar kovo mėnesį, o kartais ir anksčiau.
Ilgėjant šiltajam sezonui, plečiasi ir žydėjimo laikotarpis. Anksčiau daugumos piktžolių žiedadulkės išnykdavo vėlyvą rudenį, dabar jų fiksuojama ir lapkritį, ypač šiltesniais metais.
Be to, augalai, augantys aukštesnėje anglies dioksido koncentracijoje, neretai išskiria daugiau žiedadulkių. Tyrimai rodo, kad tai ypač būdinga alergijas provokuojantiems augalams, tokiems kaip ambrozija ar kai kurios piktžolės.
Lietuvoje labiausiai vargina beržai ir žolės
Lietuvoje daugiausia problemų kelia medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Anksčiausiai ore pasirodo lazdynai ir alksniai, vėliau – beržai, po to prasideda žolių ir piktžolių sezonas.
Beržo žiedadulkės laikomos vienu agresyviausių alergenų mūsų regione. Jų sezonas Lietuvoje pastaraisiais metais neretai prasideda balandžio pradžioje ir gali tęstis iki gegužės pabaigos.
Žolių žiedadulkių koncentracija paprastai suintensyvėja gegužę–birželį ir kai kuriose vietovėse išlieka didelė iki rugpjūčio. Dėl šylančių vasarų šis laikotarpis taip pat ilgėja, o žydėjimo pikai tampa aštresni.
Pastaraisiais metais vis dažniau minima ir ambrozija, iki šiol laikyta labiau pietinių regionų problema. Ši piktžolė gali plisti su sėklomis, atkeliaujančiomis su žemės ūkio produktais, ir, šylant klimatui, lengviau įsitvirtinti naujose teritorijose.
Daugėja alergiškų ir stipresni simptomai
Gydytojai pastebi, kad didėja ne tik alergiškų žmonių skaičius, bet ir ligos intensyvumas. Žiedadulkėms jautrūs žmonės dažniau skundžiasi ne vien sloga ar čiauduliu, bet ir akių uždegimais, kosuliu, kvėpavimo pasunkėjimu.
Ilgesnis sezonas reiškia, kad kvėpavimo takai ir imuninė sistema ilgiau veikiami alergeno. Tai gali išprovokuoti ir naujų jautrumų atsiradimą, pavyzdžiui, pereiti nuo lengvos šienligės prie alerginės astmos.
Ypač pažeidžiami vaikai ir jauni žmonės, kurių imuninė sistema dar formuojasi. Kuo anksčiau ir ilgiau jie susiduria su didelėmis žiedadulkių koncentracijomis, tuo didesnė rizika, kad alergija taps lėtine problema.
Kas laukia iki šio amžiaus vidurio
Mokslininkų modeliai rodo, kad, nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, žiedadulkių sezonas Europoje iki šio amžiaus vidurio gali pailgėti keliomis savaitėmis ar net mėnesiu. Lietuva nėra išimtis, todėl šios prognozės aktualios ir mūsų regionui.
Prognozuojama, kad žiedadulkių koncentracijos pikas daugelyje vietovių bus aukštesnis nei dabar. Tai reiškia ne tik daugiau dienų su nemaloniais simptomais, bet ir didesnę komplikacijų riziką jautresniems pacientams.
Klimato kaita gali paskatinti ir naujų rūšių, anksčiau nebūdingų Lietuvai, atsiradimą. Tai ypač aktualu invazinėms piktžolėms, kurių žiedadulkės dažnai yra itin alergizuojančios.
Kaip gali pasiruošti visuomenė ir patys alergiški žmonės
Specialistai pabrėžia, kad vis svarbesni tampa žiedadulkių stebėsenos tinklai ir prognozės. Reguliarūs matavimai padeda gyventojams planuoti kasdienę veiklą ir gydymo režimą pagal realią žiedadulkių koncentraciją ore.
Sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms tenka prisitaikyti prie naujos realybės. Alergologinės konsultacijos, informacinės kampanijos ir ankstyva diagnostika tampa būtinos priemonės mažinant ilgalaikes pasekmes sveikatai.
Patys alergiški žmonės skatinami aktyviau sekti prognozes, ventiliuoti patalpas tada, kai žiedadulkių koncentracija mažesnė, ir neatidėlioti gydymo pradžios. Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma specifinė imunoterapija, padedanti sumažinti jautrumą konkretiems alergenams.
Mokslininkai pabrėžia, kad žiedadulkių sezono pokyčiai yra vienas aiškiausių kasdienių klimato kaitos padarinių. Stebint šiuos procesus ir laiku prisitaikant, galima sumažinti žalą sveikatai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia išlieka šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas.
