Stiprios saulės audros ir geomagnetiniai smūgiai dažniausiai siejami su poliarinėmis pašvaistėmis, tačiau mokslininkai įspėja – rimtas įvykis galėtų paveikti ir kasdienį gyvenimą Lietuvoje.
Specialistai vis dažniau kalba apie būtinybę ruoštis ne tik ekstremaliems orams Žemėje, bet ir kosminiams orams.
Kas yra saulės audra?
Saulės audra – tai padidėjęs Saulės aktyvumas, kai į kosmosą išmetami milžiniški plazmos ir įelektrintų dalelių debesys.
Jie pasiekia Žemę ir sąveikauja su mūsų magnetiniu lauku bei viršutiniais atmosferos sluoksniais.
Tokie įvykiai vadinami koroninio masės išmetimo pliūpsniais ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Stipriausios audros sukelia geomagnetines audras, kurios matomos kaip ryškios pašvaistės net neįprastose platumose.
Kuo pavojingi kosminiai orai?
Geomagnetinė audra pati savaime žmonėms tiesioginės grėsmės nesukelia, tačiau ji veikia technologijas, nuo kurių priklauso šiuolaikinė visuomenė.
Elektrinės srovės gali būti indukuojamos ilguose laidininkuose – elektros perdavimo linijose, geležinkelio tinkluose, vamzdynuose.
Staigus magnetinio lauko pokytis sukelia papildomas sroves transformatoriuose ir aukštos įtampos linijose.
Jei apsauga nepakankama, įranga gali perkaisti, sugesti ar automatiškai išsijungti, sukeldama plačius elektros tiekimo sutrikimus.
Saulės audros veikia ir palydovus, kurie naudojami navigacijai, ryšiams, orų prognozėms ir Žemės stebėjimui.
Padidėjęs dalelių srautas gali trikdyti elektronikos darbą, o palydovai žemesnėse orbitose patiria stipresnį atmosferos pasipriešinimą ir greičiau keičia trajektoriją.
Nors šiuolaikiniai palydovai projektuojami atsižvelgiant į šiuos veiksnius, labai stipri audra gali priversti laikinai išjungti dalį sistemų.
Istoriniai įvykiai ir pamokos
Vienas garsiausių įvykių – vadinamasis Kerintono įvykis devynioliktame amžiuje, kai telegrafo linijos kai kuriose vietose kibirkščiavo ir užsiliepsnojo.
Tuometinė technologijų priklausomybė nuo elektros buvo menka, todėl žala išliko ribota.
Šiandien situacija kitokia: elektros ir ryšio sistemų apimtis milžiniška, o priklausomybė nuo jų – kasdienė.
Vėlesniais dešimtmečiais įvyko dar kelios stiprios geomagnetinės audros, kurios sukėlė elektros tinklų sutrikimus Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Europoje.
Šie atvejai paskatino tinklus stiprinti, įdiegti papildomus apsaugos mechanizmus ir gerinti stebėjimo sistemas.
Kokia rizika Lietuvai?
Lietuva yra vidutinėse platumose, todėl vidutinio stiprumo geomagnetinės audros čia dažnai praeina be didesnio poveikio.
Tačiau labai stipri audra teoriškai galėtų sukelti įtampų svyravimus aukštos įtampos tinkle ir trikdyti dalį ryšio bei navigacijos paslaugų.
Lietuvių kasdienybė vis labiau priklauso nuo palydovinės navigacijos – nuo žemdirbystės ir logistikos iki taksi programėlių.
Jei palydovinis signalas būtų kelioms valandoms sutrikdytas ar sumažėtų jo tikslumas, sutriktų transporto srautų planavimas ir dalis skaitmeninių paslaugų.
Gera žinia ta, kad didžioji dalis kritinių sistemų turi atsarginius scenarijus, o elektros tinklų operatoriai nuolat stebi kosminių orų prognozes.
Pagal tarptautinius pranešimus jie gali laikinai perkonfigūruoti tinklą, kad sumažintų apkrovas jautriausiems mazgams.
Kaip prognozuojamos saulės audros?
Saulės aktyvumą nuolat stebi Žemės ir kosmoso observatorijos, naudojančios įvairių bangų ilgių teleskopus ir dalelių detektorius.
Koroninio masės išmetimo pliūpsniai paprastai pastebimi likus keliolikai ar kelioms dešimtims valandų iki jų poveikio Žemei.
Palydovai tarp Saulės ir Žemės matuoja atskriejančios plazmos greitį, tankį ir magnetinio lauko kryptį.
Šie duomenys leidžia kelių dešimčių minučių tikslumu prognozuoti audros laiką ir stiprumą.
Tarptautinės kosminių orų tarnybos informaciją perduoda elektros, aviacijos, laivybos ir ryšių sektoriams.
Tokie pranešimai padeda iš anksto imtis priemonių – sumažinti tinklo apkrovą, laikinai keisti palydovų režimus ar koreguoti skrydžių maršrutus poliarinėse zonose.
Ką gali padaryti paprastas gyventojas?
Gyventojams svarbiausia suprasti, kad rimtos saulės audros poveikis daugiausia pasireikštų kaip laikini elektros ar ryšio sutrikimai.
Todėl naudinga turėti elementarų pasirengimo planą, panašų į tą, kurį rekomenduojama laikyti esant stiprioms audroms ar pūgoms.
Kelios valandos be elektros reikštų ribotas mokėjimo kortelių ir dalies interneto paslaugų galimybes.
Vertinga namuose turėti įkrautas portatyvias baterijas, minimalų atsargų ir būtiniausių vaistų kiekį.
Verslo organizacijos, ypač priklausančios nuo nuolatinio duomenų perdavimo, turėtų užtikrinti atsarginius serverius skirtingose vietose ir avarinius veiklos scenarijus.
Šios priemonės reikalingos ne tik dėl saulės audrų, bet ir dėl kitų galimų sutrikimų – nuo audrų iki kibernetinių atakų.
Moksliniai tyrimai ir ateities perspektyvos
Mokslininkai siekia geriau suprasti, kaip formuojasi didžiausios saulės audros ir kokie veiksniai lemia jų poveikio Žemei stiprumą.
Tobulinami skaitmeniniai modeliai, kurie apjungia Saulės paviršiaus stebėjimus ir tarpplanetinio magnetinio lauko duomenis.
Dirbtinis intelektas pradeda būti taikomas didžiulių duomenų srautų analizei, kad būtų galima anksčiau atpažinti pavojingus modelius.
Tuo pat metu elektros tinklų ir palydovų inžinieriai kuria atsparesnius komponentus ir lankstesnes valdymo sistemas.
Lietuvos mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose kosminių orų tyrimuose ir prisideda prie duomenų apdorojimo bei modeliavimo.
Tai padeda geriau įvertinti rizikas regiono tinklams ir prisidėti prie europinių prevencijos priemonių kūrimo.
Saulės aktyvumo ciklai kartojasi maždaug kas vienuolika metų, tad per artimiausius metus tikėtinas padidėjęs audrų dažnis.
Nors tikimybė patirti ekstremalų įvykį išlieka nedidelė, pasirengimas ir supratimas, kaip veikia kosminiai orai, gali padėti išvengti net ir trumpalaikio chaoso.
