Naktinis dangus daugelyje pasaulio vietų per kelis dešimtmečius pasikeitė taip, kad dalis jaunų žmonių niekada nematė tikro žvaigždėto dangaus.
Mokslininkai įspėja, kad šviesos tarša auga sparčiau nei spėjama prisitaikyti, o pasekmes jaučia ir gamta, ir žmogaus sveikata.
Kas yra šviesos tarša?
Šviesos tarša – tai pernelyg intensyvus arba netinkamai nukreiptas dirbtinis apšvietimas, kuris sklaidosi į dangų ir aplinką.
Ji atsiranda iš gatvių žibintų, reklaminių stendų, pramonės objektų, stadionų ir gyvenamųjų namų apšvietimo.
Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius šviesos taršos tipus.
Tai dangaus švytėjimas, akinanti šviesa, šviesos prasiskverbimas į patalpas ir bendras aplinkos „peršvietimas“ naktį.
Kartu su ekonomine plėtra ir miestų augimu šviesos tarša sparčiai plečiasi.
Dėl šios priežasties net užmiesčio vietovėse vis sunkiau rasti tikrai tamsų dangų.
Prarandamas ryšys su naktiniu dangumi
Astronomai šviesos taršą vadina viena didžiausių kliūčių stebėti kosmosą nuo Žemės paviršiaus.
Daugelis vidutinio dydžio observatorijų jau susiduria su tuo, kad miesto šviesa pasiekia iki tol tamsias vietoves.
Kuo daugiau išsklaidytos šviesos, tuo blyškesnės žvaigždės tiesiog išnyksta dangaus fone.
Tai reiškia, kad plika akimi matome nebe tūkstančius, o tik kelis šimtus ryškiausių žvaigždžių.
Jaunesnėms kartoms tai tampa nauja norma.
Dalis vaikų ir paauglių, augančių didmiesčiuose, nemato Paukščių Tako ir net nesupranta, kaip iš tiesų atrodo tamsus dangus.
Mokslininkai pabrėžia, kad toks ryšio su naktiniu dangumi praradimas turi ir kultūrinių, ir psichologinių pasekmių.
Daugybė mitų, pasakų, navigacijos ir laiko matavimo tradicijų buvo sukurta remiantis žvaigždėmis, o ši patirtis pamažu blėsta.
Poveikis gamtai ir ekosistemoms
Šviesos tarša keičia gyvūnų elgseną, migracijos kelius ir mitybos ritmus.
Daugelis rūšių orientuojasi pagal natūralų dienos ir nakties ciklą, todėl nuolat šviesi naktis joms kelia stresą.
Vabzdžiai dažnai būriuojasi aplink šviesos šaltinius, o tai iškreipia jų natūralų judėjimą ir mitybą.
Dalis jų žūsta dėl išsekimo ar tampa lengvu grobiu plėšrūnams, o tai daro įtaką visai maisto grandinei.
Paukščiai, migruojantys naktimis, painiojasi dėl ryškių miestų šviesų.
Dėl to jie gali nukrypti nuo kelio, atsitrenkti į pastatus ar energijos nuvarginti pasiekti netinkamas vietas.
Aplink vandenynus ir pakrantes šviesos tarša trikdo ir jūrinius organizmus.
Kaip šviesa veikia žmogaus sveikatą
Žmogaus organizmas prisitaikęs prie natūralaus paros ritmo – šviesios dienos ir tamsios nakties.
Nakties šviesa trikdo melatonino gamybą, kuri siejama su miegu, imunitetu ir medžiagų apykaita.
Ryški šviesa iš gatvių ar ekranų vakare apsunkina užmigimą.
Ilgainiui tai gali lemti lėtinį miego trūkumą, nuovargį ir prastesnę koncentraciją.
Tyrimuose taip pat aptariama galima šviesos naktį įtaka medžiagų apykaitos sutrikimams ir kai kuriems lėtiniams susirgimams.
Šiuo metu daugėja darbų, kurie nagrinėja, kaip naktinėje pamainoje dirbančių žmonių sveikatą veikia nuolatinis dirbtinis apšvietimas.
Ką galime padaryti miestuose ir namuose
Specialistai pabrėžia, kad šviesos tarša yra viena iš lengviau suvaldoma taršos rūšių.
Daugelis sprendimų nereikalauja sudėtingų technologijų, o tik protingesnio apšvietimo planavimo.
Pagrindinis principas – šviesti tik ten, kur reikia, tik tiek, kiek reikia, ir tik tada, kai reikia.
Tam padeda kryptiniai šviestuvai, apsaugantys nuo šviesos sklidimo į dangų, ir reguliuojamas apšvietimo intensyvumas.
Miesto mastu svarbu peržiūrėti gatvių, pramoninių zonų ir reklaminių stendų apšvietimą.
Vis dažniau pasaulyje taikoma praktika naktimis sumažinti šviesos intensyvumą ar išjungti dalį nereikalingų šaltinių.
Gyventojai prie šviesos taršos mažinimo gali prisidėti gana paprastai.
Uždangos ar žaliuzės naktį, išjungti nenaudojami šviestuvai lauke ir šiltesnio atspalvio lempos sumažina ir taršą, ir elektros sąnaudas.
Ekspertai taip pat skatina savivaldybes kurti tamsaus dangaus parkus ir saugomas teritorijas.
Ten ribojamas naktinis apšvietimas, kad būtų išsaugotas natūralus dangus mokslui, ekosistemoms ir žmonių patirčiai.
Šviesos tarša nėra neišvengiama pažangos kaina.
Mokslininkų teigimu, derinant saugumą, energijos taupymą ir atsakingą apšvietimą, žvaigždėtą dangų galima susigrąžinti bent daliai teritorijų.
