Vis daugiau jaunų lietuvių, kelerius metus praleidusių užsienyje, svarsto grįžimą namo ir gyvenimo kūrimą čia.
Vieno tokio sugrįžimo istorija rodo, kad tai gali būti ne tik emocinis, bet ir labai praktiškas sprendimas.
Grįžimas po dešimtmečio svetur
Dar studijų metais išvykęs į užsienį Tomas planavo likti ten ilgam, tačiau po beveik dešimtmečio priėmė sprendimą sugrįžti į Lietuvą.
Jis nesiekė grįžti tik į didmiestį ir pasirinko gimtąjį miestelį, kuriame gyvena keli tūkstančiai žmonių.
Iš pradžių jam teko susidurti su tuo, ką gerai pažįsta daugelis grįžtančiųjų: neaiškumu dėl darbo, biurokratija ir baime, kad „čia nieko nevyksta“.
Kartu jis jautė stiprų norą pritaikyti užsienyje įgytą patirtį ir prisidėti prie vietos bendruomenės pokyčių.
Socialinio verslo idėja mažame mieste

Supratęs, kad vietos jaunimui trūksta tiek darbo vietų, tiek motyvacijos likti regione, Tomas nusprendė kurti socialinį verslą.
Jo tikslas buvo sujungti tai, ką moka pats, su tuo, ko labiausiai reikia jo miesteliui.
Jis įkūrė nedidelį bendradarbystės centrą su edukacinėmis veiklomis, kuriame galima dirbti nuotoliniu būdu, mokytis skaitmeninių įgūdžių ir gauti mentorystę.
Čia vietos gyventojai, ypač jauni žmonės, gali išbandyti darbo nuotoliniu būdu galimybes, pradėti savo veiklą ar rasti pirmuosius klientus.
Socialinis verslas veikia paprastu principu: dalis už nuomos ir paslaugų gaunamų pajamų dengiama iš projektinių lėšų, dalį uždirba pats centras, o kita dalis skiriama nemokamiems mokymams ir iniciatyvoms.
Taip sukuriamas modelis, kuriame verslas siekia pelno, bet kartu tiesiogiai sprendžia socialinę problemą – jaunimo išvykimą.
Ką grįžtantieji atsiveža iš emigracijos?

Nors dažnai kalbama apie užsienyje uždirbtus pinigus, realus kapitalas, kurį parsiveža daugelis sugrįžusių, yra kitoks.
Jie atsiveža profesines žinias, kitokį požiūrį į darbą ir supratimą, kaip veikia verslas ar organizacijos kitose šalyse.
Tomas išmoko planuoti projektus, bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis, valdyti laiką ir derėtis dėl sąlygų.
Grįžęs jis šias žinias pritaikė, kurdamas tvarką ten, kur iki tol daug kas buvo paremta neoficialiais susitarimais ir žodžiais.
Kita svarbi patirtis – supratimas, kad klaidos yra natūrali proceso dalis, ir jų nereikia bijoti.
Užsienyje dirbęs jis matė, jog net didelės įmonės leidžia darbuotojams eksperimentuoti ir mokytis iš nesėkmių.
Ką reikia žinoti, svarstant grįžimą?

Sprendimas palikti susikurtą gyvenimą užsienyje dažnai atrodo rizikingas, todėl daugeliui padėtų aiškesnis planas.
Pirmiausia verta įsivertinti, kiek laiko duosite sau prisitaikyti ir ką laikysite sėkme po metų ar dvejų.
Kitas žingsnis – pasidomėti galimomis paramos priemonėmis regionuose, savivaldybės ar valstybės programomis, kurios remia naujus verslus ir iniciatyvas.
Neretai yra galimybė gauti nedidelį startinį finansavimą, padengti dalį nuomos ar įrangos išlaidų, tačiau tam reikia pasiruošti dokumentus ir idėją.
Svarbi ir bendruomenė: tiek vietos, tiek bendraminčių internete.
Grįžtantieji dažnai mini, kad labiausiai padėjo pokalbiai su tais, kurie šį kelią jau nuėjo ir gali atvirai papasakoti ne tik apie sėkmes, bet ir apie nusivylimus.
Maži pokyčiai, kurie keičia miestą
Per kelis metus Tomo mieste atsirado daugiau žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu, o dalis atvyksta net iš aplinkinių miestelių.
Vietos kavinės mato naujų klientų, mokyklose dažniau kalbama apie galimybę dirbti iš Lietuvos, o ne tik svajoti apie išvykimą.
Pats Tomas pripažįsta, kad ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi, o biurokratija kartais stabdo idėjas.
Tačiau kasmet bent keli jauni žmonės nusprendžia pasilikti ar sugrįžti būtent todėl, kad mato konkrečius pavyzdžius, jog gyvenimas regionuose gali būti modernus ir prasmingas.
Tokių istorijų Lietuvoje daugėja, nors jos ne visada patenka į viešą dėmesį.
Visgi būtent jos neretai tampa raktu tiems, kurie svyruoja tarp likimo užsienyje ir sprendimo vėl išbandyti gyvenimą namuose.
Grįžimas nebūtinai reiškia grįžimą į tą patį gyvenimą, kurį palikote prieš keletą metų.
Jis gali būti naujos pradžios taškas – su kitomis galimybėmis, nauju profesiniu keliu ir stipresniu ryšiu su savo vieta.