Daugelis prisimena, kaip dar vaikystėje močiutės į arbatą ar šiltą pieną dėdavo šaukštelį medaus ir laikė jį natūralia sveikatos stiprinimo priemone. Tačiau bėgant metams ėmė plisti priešinga nuomonė – esą karštis „nužudo“ visas naudingas medaus savybes, todėl dėti jį į karštus gėrimus neva neverta.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai šį mitą paneigia.
Kas nutinka medui, kai jis kaitinamas
Tyrimai, atlikti Pomeranijos medicinos universitete, parodė, kad medaus tirpalai, paruošti esant 80–90 °C temperatūrai, pasižymėjo net didesniu antioksidaciniu aktyvumu. Ypač tai buvo pastebima grikių meduje. Panašių rezultatų gauta ir Pavijos universitete, kur nustatyta, kad trumpalaikis kaitinimas net iki 140 °C nesukelia staigaus medaus kokybės pablogėjimo.
Be to, apie 80 °C temperatūra slopina mikroorganizmų dauginimąsi, tačiau nepakeičia pagrindinių medaus cheminių savybių. Tai reiškia, kad trumpas kontaktas su karštu gėrimu nėra žalingas.
Ar galima dėti medų į karštą arbatą
Ekspertai pabrėžia, kad svarbu atskirti gėrimus ir intensyvų kulinarinį apdorojimą. Jei medus dedamas į arbatą, šiltą vandenį ar pieną, jis išlaiko didžiąją dalį savo naudingų savybių. Visai kas kita – kepimas ar ilgas troškinimas, kai aukšta temperatūra veikia ilgą laiką: tuomet antioksidacinis poveikis gerokai sumažėja.
Net ir tokiais atvejais medus vis tiek laikomas geresne alternatyva nei rafinuotas cukrus, nes jame natūraliai yra gliukozės ir fruktozės, taip pat mikroelementų.
Bijoti dėti medų į karštą arbatą nereikia. Mokslas patvirtina, kad trumpalaikis kaitinimas ne tik nesunaikina jo vertės, bet kai kuriais atvejais net gali sustiprinti antioksidacinį poveikį. Svarbiausia – nenaudoti medaus ilgai kepant ar verdant, o kasdieniuose gėrimuose jis išlieka saugus ir naudingas.
Šaltiniai: Onet, Pomeranijos medicinos universitetas, Pavijos universitetas
