Daugelyje pasaulio šalių žmonės nuolat naudoja pipirus maisto gamyboje, tačiau beveik niekas nesusimąsto, kas iš tikrųjų yra ši prieskoninė kultūra. Mokslininkai paaiškino, iš kokio augalo gaunamas pipiras ir kur jis auga.
Pipiras iš tikrųjų yra vaisius
Pipirai yra žiedinės lianos Piper nigrum vaisiai. Ji natūraliai auga Indijos pietvakariuose, Malabaro pakrantėje. Švelnaus klimato sąlygomis ant šio žalsvo, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančio augalo formuojasi smulkios žalios uogos, kurios vėliau tampa mums įprastais pipirais, rašo IFLScience.
Botanikai aiškina: techniniu požiūriu tai — vaisius. Vaisiais laikomi bet kokie žiedinių augalų dariniai, kurie turi sėklų ir vystosi iš apdulkintos žiedo dalies. Jie padeda augalams plisti — kaip „transporto priemonė“ sėkloms.
Kaip gaminami įvairių rūšių pipirai?
Pipirų skonis ir spalva priklauso nuo to, kaip apdorojami vaisiai. Yra kelios pagrindinės rūšys:
- Juodieji pipirai – skinami dar žali, paliekami lengvai fermentuotis ir džiovinami saulėje, kol susiraukia ir patamsėja.
- Baltieji pipirai – skinami visiškai subrendę, mirkomi, kad pasišalintų išorinis sluoksnis.
- Žalieji pipirai – skinami anksti ir konservuojami sūdant, džiovinant ar šaldant, kad išliktų žali.
- Rožiniai pipirai – visiškai prinokusios, dažnai sūryme konservuojamos uogos, kad neprarastų ryškios spalvos.
Taip atrodo pipiro uogos, kol dar nepatenka į malūnėlį.
Pipirų istorija – tikrai įspūdinga
Pipirai Indijos subkontinente auginami tūkstančius metų ir nuo seno naudojami Azijos virtuvėje. Į Europą jie atkeliavo po Aleksandro Makedoniečio žygių IV a. pr. m. e., o vėliau tapo viena vertingiausių pasaulio prieskonių.
Šilko keliu pipirai paplito po Aziją ir Europą. Arabai, portugalai, olandai, britai – beveik kiekviena didžioji galybė siekė kontroliuoti prekybą pipirais. Dėl milžiniškos paklausos pipirai buvo vadinami net „juoduoju auksu“.
Kodėl pipirai tokie ypatingi?
Svarbu žinoti, kad juodieji pipirai visiškai nesusiję su aitriosiomis paprikomis, kurios kilusios iš Amerikos ir išpopuliarėjo tik po Kolumbo kelionių.
Pipirų aštrumą sukelia junginys piperinas – būtent jis aktyvina mūsų TRPV1 receptorius, kurie reaguoja į dirgiklius ir sukelia lengvą deginimo pojūtį burnoje.
Be skoninių savybių, pipirai turi daug naudingų savybių: jie pasižymi antioksidaciniu, antimikrobiniu ir net neuroprotekciniu poveikiu.
