Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos gyventojų gauna žinutes su viliojančiais pasiūlymais „lengvai užsidirbti“ internete – už paspaustus „patinka“, komentarus ar kitus paprastus veiksmus socialiniuose tinkluose. Iš pirmo žvilgsnio tokie pasiūlymai atrodo nekalti, tačiau, kaip įspėja SEB bankas, už šių „uždarbio projektų“ slepiasi nauja, itin klastinga sukčiavimo schema.
Kaip veikia apgaulės mechanizmas
Sukčiai dažniausiai veikia per pokalbių programėles – „Telegram“, „WhatsApp“ ar „Messenger“.
Jie siūlo dalyvauti „uždarbio projekte“, kurio esmė – atlikti nesudėtingas užduotis, pavyzdžiui: paspausti „patinka“, pasidalinti įrašu ar parašyti komentarą.
Už kiekvieną veiksmą žadama 3–9 eurų „premija“, o vėliau – dar didesnės sumos. Atrodytų, viskas paprasta ir teisėta, tačiau po kurio laiko dalyvių prašoma:
- pervesti dalį gautų pinigų kitiems asmenims;
- įsigyti tam tikrų daiktų ar paslaugų;
- sumokėti „mokestį“, kad galėtų padvigubinti uždarbį.
Rezultatas visada tas pats – žmonės netenka savo pinigų, o neretai ir tampa sukčiavimo grandinės dalimi.
Kokios gresia pasekmės
Pasak SEB banko, šio tipo apgaulės sukelia ne tik finansinius nuostolius, bet ir gali turėti rimtesnių pasekmių:
- Teisinė atsakomybė – jei žmogus priima ar perveda pinigus iš neaiškių šaltinių, jis gali būti laikomas pinigų plovimo proceso dalyviu ir įpareigotas grąžinti lėšas.
- Asmens duomenų vagystė – sukčiai neretai prašo asmeninių duomenų, sąskaitų numerių, net dokumentų nuotraukų.
- Psichologinis spaudimas – nusikaltėliai veikia greitai, kuria skubos jausmą, manipuliuoja emocijomis ir spaudžia priimti sprendimus čia ir dabar.
Kaip apsisaugoti
- Nesidomėkite įtartinais pasiūlymais. Jei kas nors siūlo „lengvai užsidirbti“ už paspaudimus ar komentarus – tai beveik visada apgaulė.
- Nepriimkite ir neperveskite jokių pinigų iš nepažįstamų šaltinių. Net ir vienkartinė operacija gali įtraukti į sukčiavimo schemą.
- Neskubėkite. Sukčiai visada stengiasi sukurti laiko spaudimą – jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, greičiausiai taip ir yra.
- Kilus įtarimams – kreipkitės į savo banką arba policiją.
- Neatidarinėkite nuorodų iš nepažįstamų asmenų. Tokiu būdu galite netyčia suteikti prieigą prie savo paskyrų.
SEB įspėja: „Sukčiai tampa vis išradingesni“
Bankas pabrėžia, kad sukčiavimo formos nuolat keičiasi ir tampa vis sudėtingesnės. Todėl svarbiausia – būti budriems, nepasiduoti spaudimui ir niekada nepatikėti pasiūlymais, kurie skamba per gerai, kad būtų tikri.
Jei gavote įtartiną žinutę ar pasiūlymą, geriausia ją ištrinti ir apie tai informuoti banką ar teisėsaugą.
Vienas neapgalvotas žingsnis gali kainuoti visą sąskaitoje esančią sumą.
Svarbiausia – saugokite savo pinigus ir nepasitikėkite pažadais apie „greitą uždarbį“. Internetiniai sukčiai moka atrodyti įtikinamai, bet jų tikslas visada tas pats – jūsų pinigai.
