NASA paskelbė naują tyrimą, kuris parodė nerimą keliantį faktą – Žemė atspindi vis mažiau Saulės šviesos. Šis reiškinys itin sparčiai stiprėja Šiaurės pusrutulyje. Tai reiškia, kad mūsų planeta tampa tamsesnė, o ilgalaikėje perspektyvoje tai gali pakeisti klimato pusiausvyrą visame pasaulyje.
Mokslininkų nerimas: keičiasi planetos „veidrodis“
Pasak NASA tyrimo, paskelbto Ecoportal, nuo 2026 metų Žemės spindėjimas pastebimai mažės, nes planeta atspindi vis mažiau Saulės šviesos atgal į kosmosą. Toks pokytis reiškia, kad Žemė gauna mažiau šilumos, o tai gali lemti netikėtus temperatūros svyravimus ir oro sistemų pokyčius.
„Kuo mažiau Saulės šviesos pasiekia Žemę, tuo mažiau šilumos mes sukaupiame. Tai vienas svarbiausių mūsų planetos ir žvaigždės tarpusavio ryšių aspektų“, – aiškina tyrimo autoriai.
Anot jų, nors atmosferos anglies junginiai daro įtaką ozono sluoksniui ir temperatūros pokyčiams, tikroji priežastis, kodėl į Žemę patenka mažiau šviesos, gali būti visai kitur – klimato sistemos asimetrijoje.
Simetrija tarp pusrutulių išnyksta
Tyrimą atlikęs NASA Langley tyrimų centro mokslininkas Normanas Lebas teigia, kad Žemės poliarinė simetrija – kada abu pusrutuliai atspindi panašų kiekį šviesos. Ilgą laiką buvo stabili, tačiau dabar ši pusiausvyra griūva.
Analizuodami 24 metų NASA ir NOAA palydovinius duomenis (CERES programa, pradėta 2000 m.), mokslininkai nustatė, kad:
„Abu pusrutuliai tamsėja, tačiau Šiaurės pusrutulyje šis procesas vyksta daug greičiau.“
Pagrindinė priežastis – tirpstantys ledynai ir sniegas, kurie anksčiau veikė kaip „veidrodis“, atspindintis Saulės šviesą. Kai ledas nyksta, paviršius sugeria daugiau šilumos, o atspindžio koeficientas mažėja.
Be to, griežtesnės oro taršos taisyklės sumažino aerozolių kiekį Šiaurės pusrutulyje, todėl danguje susidaro mažiau debesų, o tai dar labiau sumažina šviesos atspindį. Tuo metu pietų pusrutulyje pastaraisiais metais vykę stichiniai reiškiniai – Australijos gaisrai (2019–2020) ir vulkanas Hunga Tonga (2021–2022) – laikinai padidino debesuotumą ir šviesos atspindį.
Kodėl tai svarbu?
Lebas pabrėžia, kad pusiausvyros tarp pusrutulių praradimas – netikėtas ir pavojingas signalas. Jei anksčiau debesų sistemos gebėdavo kompensuoti pokyčius, dabar to nebevyksta. Tai rodo, kad klimato sistema tampa nestabilesnė.
Tyrimo autoriai įspėja, jog 2026-ieji gali tapti lūžio metais, kai šie pokyčiai taps akivaizdūs: šilumos balansas tarp pusrutulių išsikreips, o orų ekstremalumai gali dažnėti.
NASA prognozės – ir tolimai ateičiai
NASA kartu su Tokijo universiteto (Toho University) mokslininkais skaičiuoja, kad per maždaug milijardą metų Žemės atmosferoje išnyks deguonis, todėl sudėtingos gyvybės formos taps neįmanomos. Nors tai – labai tolima perspektyva, šiandieniniai pokyčiai rodo, kaip trapus yra mūsų planetos klimatinis balansas.
