Turtingos laidojimo apeigos ir mirusiųjų gedėjimas – tai, kas skiria žmones nuo kitų gyvūnų. Mūsų rūšiai būdingas gilus artimųjų netekties išgyvenimas, todėl buvo kuriami įvairūs ritualai, padedantys palydėti mirusįjį į paskutinę kelionę ir palengvinti skausmą.
Pasirodo, laidojimo tradicijos egzistavo dar prieš 100 tūkstančių metų. Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau akmens amžiuje žmonės pagerbdavo mirusiuosius ypatingomis apeigomis. Šie atradimai liudija aukštą Homo genties intelektą.
Leidinys IFL Science pasakoja, kokios buvo neandertaliečių laidojimo tradicijos. Jie gyveno Žemėje maždaug nuo 400 tūkstančių iki 40 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Mirusiuosius dažniausiai laidodavo kalnų olose ir tarpekliuose. Priešingai populiariems kino filmų stereotipams, neandertaliečiai olose nenuolat gyveno – jos dažniausiai buvo naudojamos ritualiniams tikslams.
Kaip rašo National Geographic, neandertaliečiai laidodavo žmones nepriklausomai nuo jų amžiaus ar lyties, kas gali reikšti, kad į visus buvo žiūrima vienodai. Archeologai rado įvairiomis pozomis gulėjusius palaikus. Į kapą akmens amžiaus žmonės dažnai dėdavo gyvūnų dalių – elnių ragų, vėžlių kiautų, kaulų. Po mirusiojo galva būdavo padedamas akmuo, tarsi „pagalvė“.
Kai kurie mirusieji, tikėtina, priklausę aukštesniam socialiniam sluoksniui, būdavo papuošiami raudona ochra, kriauklėmis ir karoliukais. Tai primena šiuolaikines tradicijas, kai į karstą dedami asmeniniai daiktai, simbolizuojantys žmogaus gyvenimą.
Neandertaliečiai net žymėdavo kapavietes simboliais ant olų sienų. Tokios žymės galėjo būti įspėjimas konkurentams ir laikomos ankstyvuoju antkapių pavidalu.
Mokslininkai teigia, kad šių senovinių tradicijų tyrimai dar tik prasideda. Iki mūsų dienų išliko tik labai nedaug tokių palaikų, tačiau jau rastos kapavietės leidžia manyti, jog neandertaliečiai turėjo sudėtingą mirusiųjų pagerbimo ir atminimo sistemą.
