Mokslininkai atrado, kad jonvabaliai, patekę į voratinklį, ne visada tampa greita auka. Pasirodo, vorai juos specialiai laiko tol, kol vabzdžiai švyti, ir tik tada suėda.
Kaip vorai pasinaudoja jonvabalių šviesa
Naujame tyrime nustatyta, kad naktiniai vorai buvo užfiksuoti kameromis laikantys jonvabalius savo tinkluose, kol šie spindėjo. Įdomu tai, kad vorai tikrindavo savo aukas maždaug valandą, kad įsitikintų, jog jos dar gyvos. Manoma, kad tokiu būdu jie pritraukia daugiau vabzdžių grobiui, rašo Live Science.
Daugiau grobio dėl švytinčių vabzdžių
Tyrimą atlikusi Dung Hai universiteto komanda pastebėjo, kad vorai, laikantys „įkaitais“ jonvabalius, sulaukė daug daugiau aukų nei tie, kurie to nedarė. Tai paskatino mokslininkus manyti, kad šis elgesys yra tyčinis — vorai panaudoja jonvabalius kaip gyvą masalą, kad padidintų savo medžioklės efektyvumą.
Pasak tyrimo vadovo I-Min Tso, jų rezultatai atskleidžia anksčiau nerašytą sąveiką, kai jonvabalių švytėjimas, skirtas poravimosi signalams, tampa naudingas plėšrūnams.
Neįprastas elgesys gamtoje
Vorai Psechrus clavis, rezguojantys tinklus arti žemės, sukaupė nemažai žieminių jonvabalių (Diaphanes lampyroides). Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šie švytintys vabzdžiai naudojami kaip vizualinė masalė.
Norėdami tai patikrinti, tyrėjai atliko eksperimentus: įrengė LED lempučių imitacijas, kurios atkartojo jonvabalių švytėjimą vorų tinkluose, ir paliko dalį tuščių tinklų kontrolei. Rezultatai parodė, kad „LED tinklai“ pritraukė tris kartus daugiau vabzdžių grobio nei tušti. O vien tik jonvabalių buvo sugauta net 10 kartų daugiau.
Kodėl vorai neliečia grobio iš karto
Vorai, gyvenantys subtropiniuose Rytų Azijos miškuose, paprastai laukia tamsoje, kol grobis pats priartės. Tyrėjų užfiksuoti kadrai parodė, kad jei į tinklą pakliūdavo kitas vabzdys, pavyzdžiui, drugys, vorai jį suvalgydavo iš karto. Tačiau jonvabalius palikdavo maždaug valandai, kol jie dar švytėjo. Įdomu tai, kad šis laikas beveik atitiko vidutinę patelės švytėjimo trukmę, kai ji signalizuoja apie savo buvimo vietą.
Be to, dauguma įkliuvusių jonvabalių buvo patinai, o tai, mokslininkų nuomone, rodo, kad jie klaidingai priėmė švytėjimą voro tinkle už patelės signalą.
Mokslininkai mano, kad šie vorai, priešingai nei kiti naktiniai plėšrūnai, kurie išvystė savo bioliuminescenciją, išmoko pasinaudoti jonvabalių seksualiniais signalais savo naudai. Tai unikalus pavyzdys, kaip plėšrūnas gali manipuliuoti grobio elgesiu tam, kad gautų didesnę naudą.
