Ruduo – tai metas, kai dauguma sodininkų imasi svarbiausių darbų sode. Vienas jų – naujų obelų sodinimas. Rugsėjį dirva dar šilta, dažnai pakanka drėgmės, todėl medeliai gerai prigyja ir iki žiemos spėja įsišaknyti. Tai reiškia, kad pavasarį jie jau pasitinka sustiprėję ir pasiruošę sparčiam augimui. Tinkamai pasirinkta obelų veislė gali džiuginti gausiu derliumi, o vaisiai ne tik bus skanūs, bet ir tinkami ilgam laikymui.
Patyrę sodininkai rekomenduoja rinktis tokias veisles, kurios atsparios ligoms, nebijo kintančio klimato, dera gausiai ir vaisius galima laikyti iki pat žiemos ar net pavasario. Lietuvoje ypač svarbu, kad obelys ištvertų šaltesnes žiemas, todėl kai kurios pietų kraštuose mėgstamos veislės nėra tinkamiausios. Tačiau yra penkios labai populiarios ir patikrintos veislės, kurias verta pasodinti jau šį rudenį.
Geriausios veislės sodinimui rudenį
Pirmoji rekomenduojama veislė – „Renetai“. Tai sena, bet vis dar itin mėgstama obelų veislė. Ji garsėja gausiu derliumi, saldžiu skoniu su lengva rūgštele ir puikiu išsilaikymu. Vaisiai gerai laikosi kelis mėnesius, todėl tinka ne tik šviežiam vartojimui, bet ir įvairiems desertams, kepiniams bei sultims. Nors ši veislė laikoma pakankamai atsparia, obelis vis tiek reikėtų reguliariai purkšti fungicidais, kad būtų apsaugota nuo rauplės.
„Jonagold“ – tai labai populiari veislė, kurią mėgsta daugelis sodininkų. Ji dera itin dideliais ir aromatingais obuoliais, kurie pasižymi desertiniu skoniu ir ilgai išsilaiko. Vaisiai tinka tiek valgymui, tiek kepiniams. Pagrindinis šios veislės trūkumas – jautrumas grybinėms ligoms, todėl jai reikalinga atidi priežiūra. Tačiau prižiūrėta obelis džiugins tikrai gausiu derliumi.
Trečioji – „Čempionas“. Kaip sufleruoja pavadinimas, ši obelų veislė garsėja sparčiu įsijungimu į derėjimą. Ji pradeda derėti greitai, o vaisiai būna vidutinio dydžio, saldžiarūgščio skonio, puikiai tinkantys šviežiam valgymui. Jei medis tinkamai prižiūrimas ir nepersodinamas, jis kasmet džiugins gana pastoviu derliumi. Tik išsekus dirvai ar trūkstant trąšų, derlius gali sumažėti.
Ketvirtoji – „Florina“. Tai viena mėgstamiausių sodininkų veislių, nes derlius būna stabilus, o vaisiai puikiai laikosi sandėliavimo metu. Obuoliai gražūs, raudoni, vidutinio dydžio, o svarbiausia – obelis yra atspari grybinėms ligoms, tokioms kaip rauplė. Tai ypač svarbu Lietuvos klimato sąlygomis, kur drėgnas ruduo ir pavasaris gali skatinti ligų plitimą.
Penktasis pasirinkimas – „Idared“. Tai veislė, kuri užaugina didelius, ryškiai raudonus obuolius. Jie ne tik gražūs, bet ir skanūs, turi subalansuotą saldumo bei rūgštumo derinį. Ši obelų veislė ypač gerai jaučiasi švelnesnėmis žiemomis, todėl tinkama Lietuvos pietinei daliai ar vietovėms, kur klimatas ne toks atšiaurus.
Renkantis obelų veislę verta atsižvelgti ir į kitus kriterijus: kokio tipo vaisiai jums labiausiai patinka (saldūs desertiniai ar labiau rūgštūs, tinkami perdirbimui), kiek vietos turite sode (aukštaūgės obelys reikalauja daugiau ploto), ar turite sąlygų tinkamam vaisių sandėliavimui. Jei obelis pasodinsite rugsėjį, svarbu jas gerai palaistyti ir mulčiuoti šaknis, kad žemė kuo ilgiau išlaikytų drėgmę. Iki šalnų medeliai spės prigyti, o pavasarį greitai įsijungs į augimą.
Šios penkios obelų veislės yra patikrintos ir Lietuvoje puikiai prisitaikiusios. Jei rugsėjį pasodinsite jauną obelį, po kelerių metų galėsite džiaugtis gausiu, gardžiu ir ilgai išsilaikančiu derliumi.
