Patyrę daržininkai papasakojo, kokias trąšas galima ir net reikia naudoti žiemą. Pavasarį augalai pabus greičiau, nes tirpstantis sniegas iš karto pradės tiekti jiems naudingas medžiagas.
Daržininkai pasakojo, kokias trąšas galima berti ant sniego
Daugelis sodininkų mano, kad pirmasis sniegas – tai „oficialus“ poilsio leidimas sklypų savininkams. Tačiau iš tikrųjų, kol žemė ilsisi po balta danga, ji aktyviai atsistato ir ruošiasi kitam sezonui. Būtent dabar sprendžiasi, kokia bus jūsų lysvė – derlinga ar skurdi.
Sniegas ir pavasarinis tirpsmo vanduo patys nugabens naudingas medžiagas į šaknų zoną, todėl žiemos tręšimo tikrai nereikėtų ignoruoti!
Ką naudoti, kai lysvės paslėptos po sniegu?
Pradėkime nuo organikos. Kompostas ir perpuvęs mėšlas – būtent tai, ko reikia dirvai. Supuvę lapai, nupjauta žolė, maisto likučiai – visa tai sukuria puikią, mikroelementų turtingą medžiagą. Ją galima drąsiai berti storiausiu sluoksniu tiesiai ant sniego.
Nepamirškite ir medžio pelenų. Jose labai daug kalio ir fosforo, tad tokios trąšos tikrai bus naudingos. Pelenus galite berti ant viso daržo arba tik ant atskirų lysvių. Jei jūsų dirva rūgšti, pelenus labai naudinga derinti su kalkėmis, kad neutralizuotumėte perteklinį rūgštingumą.
Mineralinės trąšos, kurias galima naudoti žiemą
Jei mėgstate mineralines trąšas, superfosfatą, kalio druską, magnio sulfatą ar nitroamofoską taip pat galima berti vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį.
Geriausia šias granules ištirpinti šiltame vandenyje ir palaistyti dirvą sklype – taip mineralai greičiau įsiskverbs į šaknų zoną nei barstant sausas. Pabudę augalai iš karto gaus maisto medžiagų atsargą.
Sideratai
Sideratai (avižos, žirniai) apskritai yra idealus variantas. Jei pasėjote juos rudenį, jie peržiemos, o pavasarį taps puikiomis žaliosiomis trąšomis.
Visos šios medžiagos beriamos plonu sluoksniu ant sniego arba iškart po to, kai jis nutirpsta.
